gimnãstika (gr. gymnastikē < gymnazō – darau pratimus, mankštinuosi), viena svarbiausių fizinio lavinimo priemonių – specialiai parinktų ar sukurtų fizinių pratimų sistema; sporto šakų grupė. Gimnastikos pratimai būna statiniai, susiję su didele raumenų įtampa tam tikru judesio momentu ar pozoje, ir dinaminiai (įvairūs mostai), reikalaujantys geros judesių koordinacijos. Jie padeda bendram fiziniam vystymuisi, lavina įvairius judėjimo įgūdžius, stiprina raumenų ar organų grupes, didina jėgą, koordinaciją, ištvermę, stiprina sveikatą. Kultivuojama lavinamoji gimnastika (bendroji, higieninė, atletinė gimnastika, aerobika), taikomoji gimnastika (profesinė, sportinė taikomoji, gamybinė, gydomoji gimnastika) ir kaip sporto šaka (sportinė gimnastika, sportinė akrobatika, sportinė aerobika, šuoliai ant batuto, meninė gimnastika). Bendroji gimnastika apima didelę priemonių įvairovę (bendruosius, nesudėtingus akrobatikos pratimus, pratimus ant įvairių prietaisų, su įrankiais, šokių judesius), lavina įvairaus amžiaus žmonių fizines ypatybes, gerina sveikatą ir nuotaiką.
pratimai ant skersinio (R. Tvorogalas pasaulio čempionate Montréalyje, Kanada, 2017)
Sportinė gimnastika
pratimai ant lygiagrečių (atlieka R. Tvorogalas)
Sportinė gimnastika apima pratimus ant gimnastikos prietaisų. Daugiakovės varžybos susideda iš laisvųjų pratimų, atraminių šuolių, pratimų ant arklio, žiedų, lygiagrečių ir skersinio (vyrams) ir laisvųjų pratimų, atraminių šuolių, pratimų ant įvairiaaukščių lygiagrečių ir buomo (moterims). Laisvuosius pratimus (susideda iš bendrųjų pratimų, įvairių stovėsenų, akrobatikos pratimų ir jų junginių) vyrai atlieka per 50–70 s, moterys (skambant muzikai) – per 70–90 s. Atraminiai šuoliai per šuolių stalą atliekami įsibėgėjus ne mažiau kaip 25 m ir atsispyrus nuo tiltelio. Vyrai šoka per 135 cm, moterys – 120 cm aukščio stalą. Vertinamas šuolio sudėtingumas, aukštis, atlikimo technika ir taisyklingas nusileidimas. Pratimai ant arklio su rankenomis atliekami iš atremties ant rankenų, vienos rankenos, daromi įvairūs mostai, permojimai, ratai kojomis.
Pratimai ant žiedų reikalauja didelės rankų ir pečių jėgos. Atliekami mostai, persivertimai, statinės kūno padėtys fiksuojamos 2 sekundes. Ant lygiagrečių daromi įvairūs mostai tarp karčių, perėjimai ant rankų, elementai po kartimis ir virš jų. Ant skersinio atliekami įvairūs didieji apsisukimai, posūkiai, perlėkimai, nušokimai. Ant įvairiaaukščių lygiagrečių moterys atlieka įvairius pasikėlimus, apsisukimus, perlėkimus tarp karčių. Pratimus ant buomo sudaro gimnastikos ir akrobatikos pratimai bei jų junginiai. Pratimui skiriama 90 sekundžių. Aukščiausio lygio varžybose gimnastai atlieka tik savo kūrybos pratimus. Visi pratimai suskirstyti į grupes pagal jų sudėtingumą ir turi savo simbolius (A, B, C, D ir super E). Pradinis vertinimas vyrams – 8,6, moterims – 8,8 balo. Atliekant sudėtingus elementus ar jų junginius didžiausia pradinio įvertinimo suma gali būti 10 balų. Vertina dvi teisėjų brigados (išskyrus atraminius šuolius): viena (sudaro 2 teisėjai) nustato pradinį balą, kita (4 teisėjai) – padarytų klaidų sumą. Atraminiai šuoliai klasifikuojami pagal judėjimą erdvėje ir užšokimo ant tiltelio kūno padėtis, kiekvienas šuolis turi savo vertinimo balą. Išvedamas įvertinimų aritmetinis vidurkis. Varžybos būna komandinės ir asmeninės. Paskelbus pirmos dienos varžybų rezultatus finale rungiasi: 8 komandos komandinėse varžybose, 24 gimnastai dėl absoliutaus čempiono vardo ir po 8 gimnastus ant atskirų prietaisų asmeninėse varžybose.
Istorija
Gimnastikos pratimais 3000 pr. Kr. Kinijoje, Indijoje buvo gydomos kai kurios ligos. Senovės Graikijoje gimnastikos pratimai buvo svarbi fizinio ugdymo priemonė, ypač rengiant karius, jaunuolius olimpinėms žaidynėms. 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje formavosi nacionalinės gimnastikos sistemos (vokiečių, švedų, prancūzų, čekų). 19 a. buvo įvairių ritmo ir plastikos mokyklų (vadinamų moterų gimnastika). 1881 įkurta Europos gimnastikos federacija (Fédération Européenne de Gymnastique, FEG), nuo 1921 – Tarptautinė gimnastikos federacija (Fédération Internationale de Gymnastique, FIG; 2022 vienijo 156 nacionalines federacijas). Nuo 19 a. pabaigos vyksta bendrosios gimnastikos festivaliai, nuo 1950 juos organizuoja FIG, nuo 1953 vadinami Gimnaestrada (vyksta kas 4 m.). Nuo 1896 sportinė gimnastika yra olimpinių žaidynių programoje (nuo 1928 dalyvauja ir moterys).
pratimai ant buomo (atlieka O. Korbut, 1975)
1903 Belgijoje įvyko pirmas tarptautinis sportinės gimnastikos turnyras. Nuo 1931 rengiami sportinės gimnastikos vyrų, nuo 1934 – moterų pasaulio čempionatai (iki 1978 vyko kas 4 m., nuo 1979 vyksta kas 2 m.). Iki 1950 sportinės gimnastikos varžybų programoje buvo ir kitų sporto šakų rungčių. Šiuolaikinių varžybų reglamentas pirmą kartą buvo pritaikytas pasaulio čempionate 1954. Geriausieji 20 a. gimnastai: Albertas Azarianas (Armėnija), Aleksandras Ditiatinas (Rusija), O. Korbut (Baltarusija), L. Latynina, Borisas Šachlinas, L. Turiščeva (Ukraina), Savao Kato (Japonija), Věra Čáslavská (Čekoslovakija), Nadia Comăneci (Rumunija), Svetlana Chorkina (Rusija).
Lietuvoje
Lietuvoje gimnastika iki II pasaulinio karo pagal užsienio gimnastikos sistemas buvo dėstoma įvairiuose kursuose, gimnazijose. Kariuomenėje buvo atliekama Sakalų sistemos mankšta, vėliau paplito vokiečių gimnastikos sistema Turnen. 1922 įkurta Lietuvos gimnastikos federacija (LGF). Plačiau sportinė gimnastika pradėta kultivuoti nuo 1945, įsteigus Kūno kultūros institutą ir pradėjus jame rengti gimnastikos specialistus. Pirmosios sportinės gimnastikos varžybos surengtos 1946. Nuo 1947 rengiamos Lietuvos sportinės gimnastikos pirmenybės. 1992 LGF priimta į FIG. Pirmieji sportinės gimnastikos meistrai yra Elena Jurevičiūtė, Algirdas Čėsna. Pasaulio čempionatuose dalyvavo Sergejus Rumbutis, Linas Gaveika, Julija Kovaliova, I. Kazdailevičiūtė, Laura Švilpaitė, Jelena Zanevskaja, olimpinėse žaidynėse 2000 – J. Kovaliova, 2008 – J. Zanevskaja, 2012 – Rokas Guščinas, L. Švilpaitė, 2016 – Robertas Tvorogalas. 2019 R. Tvorogalas tapo Europos žaidynių čempionu, 2020 Europos čempionate pratimų ant lygiagrečių rungtyje iškovojo brondzos, pratimų ant skersinio – aukso medalį ir tapo pirmuoju sportinės gimnastikos Europos čempionu iš Lietuvos. Lietuvoje 2004 veikė 4 gimnastikos centrai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Visagine; sportinę gimnastiką kultivavo 500 sportininkų, dirbo 24 treneriai, 2021 sportinę gimnastiką kultivavo 840 sportininkų, dirbo 40 trenerių.
sportinė gimnastika: 1 – pratimai ant arklio, 2 – pratimai ant skersinio, 3 – pratimai ant lygiagrečių, 4 – pratimai ant žiedų, 5 – pratimai ant buomo
494
-sportinė gimnastika