gimnãzija (gr. gymnasion < gymnos – nuogas), pagilinto mokymo vidurinė bendrojo lavinimo mokykla.
Gimnazijos pasaulyje
15 a. italų humanistai gimnazija vadino lotynišką mokyklą, kurioje buvo dėstomos ir graikų bei hebrajų kalbos. Pirmąją humanistinio pobūdžio vidurinę mokyklą (vadinamą gimnazija) 1538 Strasbūre įsteigė J. Sturmas. Humanistinės gimnazijos programos koncepcijos formavimui didelę įtaką turėjo Erazmas Roterdamietis ir Ph. Melanchthonas (gimnaziją įsteigė Niurnberge). Humanistinės gimnazijos greitai paplito reformacijos apimtose šalyse. Gimnazijos su papildomomis klasėmis, kurių mokymo programos buvo artimos universitetų mokymo programoms, vadintos akademinėmis gimnazijomis (dalis jų pradėjo prilygti universitetams, net tapo universitetais). Jėzuitai, vėliau pijorai gimnazijos pavyzdžiu steigė kolegijas.
Nojabrsko 1‑oji gimnazija (Jamalo Nencų autonominė apygarda, Rusija)
Nuo 17 a. (ypač 18 a.) į gimnazijos programas imta įtraukti ir gamtos mokslus, matematiką, naująsias kalbas. Nuo 19 a. pradžios Prūsijoje (netrukus ir kitose šalyse) gimnazija tapo mokykla, rengiančia jaunimą studijoms universitetuose. Iš pradžių veikė klasikinės gimnazijos, kuriose daugiausia mokyta graikų ir lotynų kalbų, nagrinėta antikos istorija ir literatūra. Nuo 19 a. vidurio (plėtojantis technikai ir pramonei) kaip alternatyva klasikinėms steigtos realinės gimnazijos su sustiprintu naujųjų kalbų, gamtos mokslų, matematikos mokymu, į jų programas įtraukta profesinis rengimas, praktikos darbai.
Daugelyje šalių susiklostė savitos gimnazijos raidos tradicijos. Kai kuriose šalyse (Prancūzijoje, Anglijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose) gimnazijos tipo mokyklos ar dalis jų (pvz., Italijoje, Švedijoje) vadinamos koležais, licėjais, koledžais. Nepilna gimnazija (turinti tik kelias pirmąsias klases) vadinama progimnazija.
Gimnazijos Lietuvoje
Lietuvoje pirmosios gimnazijos pradėtos steigti 17 amžiuje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmonas Kristupas II Radvila 1625 įkūrė Kėdainių gimnaziją (dabar Kėdainių šviesioji gimnazija). 18 a. Radvilų ir evangelikų reformatų išlaikoma gimnazija veikė Biržuose. Gimnazijos daugiausia buvo skirtos pasauliečiams mokyti.
Po 1803–1804 švietimo reformos gimnazijomis pavadintos visos apygardų mokyklos ir kai kurios kolegijos, mokslas jose trukdavo 6–7 metus. Po 1831–1832 caro valdžios represijų daug gimnazijų (tarp jų – visos nevalstybinės) uždaryta. Vilniaus gubernijoje veikė Kražių gimnazija (Kražių kolegija); mokymo programomis jai prilygo apskrities mokyklos Kaune ir Kėdainiuose. 1860 Vilniaus ir Kauno gubernijose buvo 6 gimnazijos (Vilniuje, Kaune, Švenčionyse, Šiauliuose, Kėdainiuose, Panevėžyje). Po 1863 sukilimo uždarytos Kėdainių, Panevėžio gimnazijos. 19 a. pabaigoje Kauno gubernijoje veikė 4 gimnazijos (po 1 berniukų ir mergaičių Kaune ir Šiauliuose), Vilniaus gubernijoje (Vilniuje) – 3 (2 berniukų, 1 mergaičių), Suvalkų gubernijoje – 3 (Suvalkuose – berniukų ir mergaičių, Marijampolėje – berniukų). Jose mokėsi daugiausia caro valdininkų ir dvarininkų, t. p. turtingų valstiečių vaikai. Suvalkų ir Marijampolės gimnazijose buvo mokoma lietuvių kalba ir leidžiama mokyti lietuviams mokytojams.
1914 Rusijos imperijos lietuviškose gubernijose buvo apie 30 gimnazijų. Per Pirmąjį pasaulinį karą kai kurios jų buvo evakuotos į Rusiją. 1915 Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje pradėjo veikti gimnazija lietuvių dėstomąja kalba.
Mažojoje Lietuvoje veikė Tilžės gimnazija, kurioje buvo mokoma ir lietuvių kalbos, ir kitos gimnazijos.
Nepriklausomoje Lietuvoje daugiausia veikė 8 klasių klasikinės gimnazijos (buvo dėstoma lotynų kalba ir 2 naujosios kalbos). Į jas stodavo baigusieji 4 skyrių pradinę mokyklą. Be klasikinių, buvo realinių, komercinių gimnazijų. Veikė valstybinės, privačios ir išlaikomos savivaldybių, įvairių draugijų (Ryto, Saulės, Žiburio), mokytojų organizacijų gimnazijos. Tautinių mažumų (lenkų, rusų, vokiečių, žydų) gimnazijos buvo privačios. Gimnazijos dažniausiai buvo mišrios (koedukacinės), tik didesniuose miestuose, kuriuose veikė daugiau negu 1 gimnazija, buvo atskiros berniukų ir mergaičių gimnazijos. 1926 veikė 45 gimnazijos, jose mokėsi 15 392 mokiniai. 1936 panaikinti gimnazijų tipai (bet gimnazijos galėjo turėti skirtingus mokymo planus: sustiprintą graikų ir lotynų kalbų, naujųjų kalbų, matematikos ir gamtos mokslų, prekybos ar kitų dalykų dėstymą), suvienodinta mokslo trukmė (7 m.), į jas stodavo baigusieji 6 skyrių pradinę mokyklą. 1937/1938 buvo 41 valstybinė ir 29 privačios gimnazijos, jose mokėsi apie 24 000 mokinių.
1940 privačios gimnazijos sovietų okupacinės valdžios buvo suvalstybintos, pertvarkytos gimnazijų mokymo programos (panaikintas tikybos, lotynų kalbos, filosofijos, įvestas privalomas rusų kalbos, SSRS konstitucijos dėstymas). 1945 veikė 79 gimnazijos (50 000 mokinių) ir dar 6 gimnazijos suaugusiesiems. 1949 gimnazijos pavadintos vidurinėmis mokyklomis.
Po nepriklausomybės atkūrimo iš kai kurių vidurinių mokyklų imta steigti gimnazijas. Pirmoji 1992 įsteigta Panevėžyje (Juozo Balčikonio gimnazija), joje mokėsi 408 mokiniai. 1993/1994 veikė 9 gimnazijos, 21 vidurinė mokykla turėjo gimnazijos klasių, iš viso jose ir gimnazijose mokėsi 5539 mokiniai.
Pagal 1999 įsigaliojusius gimnazijos nuostatus yra bendrosios gimnazijos, gimnazijos specifinių gebėjimų vaikams ir technologinės gimnazijos.
Bendroji gimnazija gali veikti kaip savarankiška profiliuota (humanitarinė arba realinė) keturmetė (15–19 m. mokiniams) bendrojo lavinimo mokykla, kaip gimnazija su bendrojo lavinimo skyriumi (nuo 1 iki 8 arba nuo 5 iki 8 klasės; dažniausiai tokios gimnazijos veikia atokiose gyvenvietėse arba ten, kur yra tik viena tautinės bendrijos mokykla) arba kaip vidurinė specialioji mokykla su gimnazijos klasių skyriumi (jose dažniausia mokosi mokiniai, dėl negalios negalintys mokytis kitose bendrosiose gimnazijose). Specifinių gebėjimų mokiniai (15–19 m.) gali mokytis keturmetėje universitetinėje gimnazijoje, gimnazijai prilygintoje keturmetėje konservatorijoje, menų, sporto ir kitoje mokykloje. Technologinė gimnazija veikia kaip savarankiška keturmetė (15–19 m. mokiniams) specialaus profilio mokykla arba kaip profesinės ar aukštesniosios mokyklos padalinys (16–19 m. mokiniams, mokslas trunka 2–3 metus).
Kėdainių šviesioji gimnazija
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija
Į gimnazijas (išskyrus menų) priimami mokiniai, baigę ne mažiau kaip 8 klases, jos 1 ir 2 klasėje mokiniams sudaromos sąlygos pasitikrinti gabumus, polinkius, geriau įvertinti savo pasirinkimą. Baigusieji 2 gimnazijos klasę gauna pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą. 3 ir 4 klasėje ugdymas profiliuojamas, keliami aukštesni (palyginti su kitų tipų bendrojo lavinimo mokyklomis) reikalavimai: mokiniai privalo mokytis 4–5 dalykus A (išplėstiniu), ne mažiau kaip 2 S (sustiprintu išplėstiniu) lygiu ir ne mažiau kaip 3 užsienio kalbas. 2018 Lietuvoje veikė 401 gimnazija (iš jų 24 privačios).
Lietuviškos gimnazijos užsienyje
Lietuviškos gimnazijos veikia ir užsienyje. Pirmosios lietuviškos gimnazijos užsienyje organizuotos Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių stovyklose Vokietijoje, Austrijoje, didžiausia gimnazija veikė Hanau stovykloje (apie 300 mokinių, apie 30 mokytojų). 1945/1946 stovyklose veikė 20 gimnazijų (2442 mokiniai), 1948/1949 – 26 gimnazijos (2504). Panaikinus stovyklas lietuviai mokiniai mokslą tęsė valstybių, kuriose gyveno, gimnazijose ir gimnazijos tipo mokyklose. Vokietijos lietuvių bendruomenė 1950 įsteigė Vasario 16 gimnaziją Diepholze, 1954 ji perkelta į Hüttenfeldą, nuo 1968 tapo atvira viso pasaulio lietuviams. Gimnazijos tipo lituanistinės mokyklos veikė Jungtinėse Amerikos Valstijose. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lenkijos lietuviams įsteigta Kovo 11 gimnazija Punske (vietoj vidurinės mokyklos, įkurtos 1956) ir Seinų gimnazijoje 1999 įsteigtos lietuvių klasės.
M. Lukšienė Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. I pusėje Kaunas 1970; Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai Vilnius 1983; Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis XIII–XVII a., Vilnius 1994; Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis XIX a. antroji pusė–XX a. pradžia, Kaunas 2002; Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis 1918–1940 Vilnius 1995.
2089