„Gimtoji kalba“, bendrinės lietuvių kalbos mėnesinis žurnalas. 1933–41 ėjo Kaune, 1958–68 Čikagoje, nuo 1990 eina Vilniuje. Iš pradžių leido būrelis kalbos mylėtojų, 1935–37 kaip Lietuvių kalbos draugijos leidinį – Sakalo bendrovė, 1938–41 ir 1990–96 – Lietuvių kalbos draugija, 1958–68 – Jungtinių Amerikos Valstijų Lietuvių bendruomenės Kultūros fondas, 1996–2000 – bendrovė Gimtoji kalba, 2000–22 – Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, nuo 2023 leidžia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
„Gimtosios kalbos“ žurnalo viršeliai (dailininkė Agnė Beinaravičiūtė, 2020, nr. 1–12)
Svarbiausi Gimtosios kalbos tikslai – lietuvių kalbos norminimas, kalbos kultūros ugdymas, lingvistinis švietimas. Be teorinių ir kalbos populiarinamųjų straipsnių, žurnale skelbiamos knygų ir kitų leidinių kalbos recenzijos, lituanistinių veikalų ir periodinių leidinių apžvalgos, lingvistinio gyvenimo ir Lietuvių kalbos draugijos veiklos kronika, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai.
Redaktoriai: J. Talmantas (1933–36), L. Dambriūnas (1936–37, 1961–68), P. Jonikas (1938–41, 1958–60), A. Pupkis (1990–2000), Rita Urnėžiūtė (nuo 2000). Tiražas 250 egzempliorių (2023).
2069
2271