gimtóji núodėmė, krikščionybėje – Dievo malonės, žmogaus prigimties pirmapradžio šventumo ir teisumo netekimas dėl pirmųjų žmonių (Adomo ir Ievos) laisvo apsisprendimo nepaklusti Dievui. Geismingumas, arba netvarkingas troškimas, intelekto trūkumai yra gimtosios nuodėmės padariniai, įpareigojantys žmogų dvasinei kovai. Gimtoji nuodėmė yra įgyta, bet ne padaryta, būsena, bet ne veiksmas. Gimtosios nuodėmės samprata išplėtota remiantis Biblija (Pr 3, 1–24; Ps 51, 7; Rom 5, 12–21) ir Bažnyčios praktika krikštyti vaikus, kad jie būtų išlaisvinti iš gimtosios nuodėmės. Kiprijonas Kartaginietis gimtąją nuodėmę vadino svetima kalte, kurią panaikina krikštas. Augustinas teigė, kad vaikai nepajėgia padaryti asmeninių nuodėmių, o nuodėmė, iš kurios jie išlaisvinami, yra iš protėvių paveldėtas kaltumas. Tomas Akvinietis išskyrė pirminio teisumo trūkumą ir blogą geismingumą. Vatikano II susirinkimo (1962–65) pastoracinėje konstitucijoje Gaudium et spes (1965) pabrėžiamas žmogaus širdies sugedimas ir polinkis į vienpusišką moksliškumą ir techniškumą. Šiuolaikinėje dogmatikoje remiantis Lumen gentium (1964) ir Nostra aetate (1965) pabrėžiamas visuotinis nuodėmingumas, visuotinis Dievo atpirkimo planas ir žmogaus atsakomybė, pripažįstama žmogaus psichologinis ir socialinis sąlygotumas (esminis žmogaus suskilimas, kolektyvinis egoizmas, savimeilė), kolektyvinės nuodėmės padariniai. Teigiama, kad visi gimsta nuodėmės būsenos, o naujas malonės gyvenimas, gaunamas krikštu, yra Dievo dovana, o ne žmogaus teisė. Gimtoji nuodėmė primena žmonių solidarumą nuodėmėje ir bendrą jų pašaukimą į antgamtinį gyvenimą Jėzuje Kristuje. Rytų Bažnyčiose kūdikių krikštas praktikuojamas, bet teologija apie gimtąją nuodėmę nėra išplėtota. Protestantų Bažnyčiose gimtosios nuodėmės ir jos padarinių pražūtingumas ypač pabrėžiami; M. Liuteris teigė, kad gimtoji nuodėmė prigimtį sugadina visiškai, žmogus yra netekęs laisvos valios, o gimtoji nuodėmė ir geismingumas yra tapatūs.
L: M. Flick, Z. Alsceghy Il peccato originale Brescia 1972; A. Ganoczy Dottrina della creazione Brescia 1985.
117