ginčo teisena

giñčo tesena, ieškinnė tesena, bylų nagrinėjimo tvarka esant ginčui.

Bendrieji požymiai

Jis kyla, kai pažeidžiama asmens teisės ir interesai ar asmuo mano, kad jie yra pažeisti ar gali būti pažeisti, ir dėl to turi teisę kreiptis į teismą. Ginčo teisenos tvarka nagrinėjama dauguma civilinės, darbo, šeimos teisės, intelektinės nuosavybės ir kitų privatinių teisinių santykių bylų.

Ginčo teisena Lietuvoje

Lietuvoje ginčo teiseną reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas (2002, įsigaliojo 2003). Jame nustatyti šeimos (santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, tėvystės nustatymo ar nuginčijimo, tėvų valdžios apribojimo), darbo, daikto valdymo pažeidimo bylų, ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumai.

Stadijos

Ginčo sprendimo proceso stadijos: ieškinio pareiškimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme ir teisminis nagrinėjimas.

Ginčo teisenos procesas prasideda ieškinio pateikimu teismui. Jame turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, ir suformuluotas prašymas dėl ginčo išsprendimo – priteisti konkrečią pinigų sumą, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jų, pripažinti nuosavybės teisę ir kiti. Jei ieškinys priimamas, teisėjas priima rezoliuciją – laikoma, kad byla iškelta.

Priėmęs ieškinį teisėjas gali patikslinti šalių pareigą įrodinėti (įrodinėjimo pareiga) – nurodyti, kuri šalis ir kokias aplinkybes privalo įrodyti, kokios aplinkybės yra nustatytos. Teismas nusiunčia atsakovui ir tretiesiems asmenims ieškinio ir jo priedų nuorašus, nustato terminą atsiliepimams pareikšti, priima sprendimą dėl pateiktų prašymų. Gavęs atsiliepimus ar pasibaigus jų pateikimo terminui, teisėjas sprendžia, ar byla parengta nagrinėti teismo posėdyje. Jeigu byloje galima sudaryti taikos sutartį ar įstatymai įpareigoja teismus imtis priemonių šalims sutaikyti (pvz., šeimos bylose dėl santuokos nutraukimo), arba jei tokiu būdu bus geriau pasirengta nagrinėti bylą teisme, teisėjas paskiria parengiamąjį teismo posėdį ir toliau vyksta žodinis pasirengimas bylos nagrinėjimui. Iškviečiamos šalys ir apklausiamos dėl ginčo esmės, išaiškinamas šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinys, atliekami kiti veiksmai, reikalingi bylai nagrinėti. Posėdyje teismas pasiūlo sudaryti taikos sutartį ar pasinaudoti galimybe ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Jeigu abi šalys yra atstovaujamos ir dėl bylos sudėtingumo reikia tęsti pasirengimą teismo posėdžiui, teismas gali tęsti pasirengimą rašytine tvarka.

Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje prasideda pranešimu apie teismo posėdžio laiką ir vietą dalyvaujantiems byloje asmenims. Nagrinėdamas bylą teismas privalo tiesiogiai ištirti byloje esančius rašytinius, daiktinius ir kitus įrodymus, apklausti byloje dalyvaujančius asmenis, išklausyti liudytojų parodymus, ištirti ekspertų išvadas. Pasisako ieškovas ir jo pusėje dalyvaujantis trečiasis asmuo, atsakovas ir jo pusėje dalyvaujantis trečiasis asmuo, kiti byloje dalyvaujantys asmenys, jie gali pateikti vienas kitam klausimų, reikšti nuomonę dėl kito asmens pareiškimo ar prašymo. Po to teismas ištiria visus kitus įrodymus: balsu perskaito rašytinius paaiškinimus, apklausia liudytojus, apžiūri daiktinius įrodymus, parodo juos byloje dalyvaujantiems asmenims, prireikus – ekspertams ar liudytojams. Gali būti atliekamos ekspertizės, įrodymų apžiūra jų buvimo vietoje, vietos apžiūra. Teismas išklauso baigiamąsias kalbas, replikas, o baigęs bylą nagrinėti iš esmės paskelbia sprendimą ar nutartį.

2319