gingivtas (gingivitis < lot. gingiva – dantenos), dantenų uždegimas. Dažniausiai būna bakterinis gingivitas, kuris susidaro ant dantų susikaupus minkštajai apnašai. Pasikeičia dantenų spalva, jos dažnai būna paburkusios, lengvai kraujuoja. Pašalinus minkštąją apnašą, pradėjus teisingai valyti dantis, uždegimas išnyksta. Dažnai pasitaiko hipertrofinis gingivitas: būna nėščiosioms, kai pakitus hormonų pusiausvyrai padidėja, patinsta ir išsiplečia dantenos, ypač tarpdantiniai speneliai, paaugliams dėl hormoninių pokyčių, vartojant kai kuriuos vaistus. Burnos higiena gali sumažinti dantenų hipertrofiją (išvešėjimą). Psichologinis ar fizinis stresas, neuroimunologiniai organizmo pokyčiai gali sukelti opinį‑nekrozinį gingivitą. Jam būdinga tarpdantinio spenelio (papilės), dantenų krašto, vėliau tarpdantinio krašto išopėjimas, uždegimas, skausmas, pakilusi temperatūra, blogas kvapas iš burnos ir opas dengiančios plėvelės. Nebakterinį gingivitą gali sukelti odos ligos, alerginės reakcijos, atsakas į svetimkūnius ar fizinę traumą. Dėl vitamino C trūkumo kyla gingivitas, kuriam būdinga smarkus dantenų kraujavimas. Specifinis gingivitas atsiranda sergant diabetu, kraujo ligomis (ypač ūmine leukemija). Senatvėje dažnai diagnozuojamas atrofinis gingivitas, menopauzės laikotarpiu – deskvamacinis gingivitas.
416
-dantenų uždegimas