ginklãvimosi varžýbos, dviejų ar daugiau valstybių siekis pasigaminti ar įsigyti karinės technikos ir ginklų daugiau nei potencialus priešas (priešai). Valstybės ginklavimąsi gali lemti noras užkariauti tam tikrą teritoriją ar užvaldyti tam tikrus išteklius (gyventojus, gamtines žaliavas ir kita) arba noras apginti teritoriją ar turimus išteklius nuo galimos agresijos. Ginklavimosi varžybos yra glaudžiai susijusios su saugumo dilema. Valstybės jaučiasi nesaugios anarchiškoje tarptautinėje aplinkoje, todėl savo saugumą sieja su karinės galios didinimu. Vienoms valstybėms didinant savo galią kitos ima bijoti, kad ši galia gali būti panaudota prieš jas, todėl t. p. ima ginkluotis. Taip susidaro uždara karinės galios akumuliavimo spiralė, galinti išsirutulioti į ginkluotą konfliktą. Ginklavimasis yra glaudžiai susijęs su technologine pažanga. Valstybės visais laikais siekė ne tik pasigaminti ar įsigyti daugiau ginklų už priešininką, bet ir sukurti naujus ginklus, kurie savo efektyvumu galėtų pranokti kad ir labiau, bet primityviau ginkluotą priešininką. Ginklų raida apima ankstyviausius ginklus (akmenis ir kuokas) ir sudėtingas karines technologijas (viršgarsinius naikintuvus, nepilotuojamus žvalgybinius lėktuvus, tarpkontinentines raketas). Naujų ginklų kūrimas skatino viso pasaulio technologinę pažangą (parakas, garlaiviai, geležinkeliai, aviacija ir kompiuteriai). Žmonija ginkluojasi nuo ikiistorinių laikų, bet 20 a. ginklavimasis pasiekė beprecedentį mastą ir intensyvumą.
Ginklavimosi varžybų sąvokos kilmė siejama su Šaltojo karo metais ir dviejų supervalstybių – Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir SSRS – konfrontacija. Sovietų Sąjunga ir jos vadovaujamo bloko šalys įgijo didžiulę konvencinę ir nekonvencinę (branduolinę) karinę galią. JAV vadovaujamas Vakarų šalių blokas siekė ją nusverti. Šaltojo karo metais ginklavimosi varžybos buvo vienas pagrindinių dviejų supervalstybių konfrontacijos įrankių. Abi supervalstybės vadovavosi idėja – kad ir kiek ginklų įsigytų priešininkas, kita jų turi įsigyti dar daugiau, greičiau ir geresnių. Šios varžybos vyko 3 srityse: branduolinio ginklo, įprastinės ginkluotės ir kosmoso.
JAV pirmoji 1945 sukūrė atominę bombą, tą patį 1949 padarė SSRS. Pirmuoju Šaltojo karo etapu, kuris truko beveik iki Karibų krizės, JAV turėjo ryškų strateginės ginkluotės pranašumą (1960 JAV turėjo 7000 strateginių branduolinių galvučių, SSRS – 400), bet Varšuvos sutarties šalys pranoko NATO šalis konvencinėmis pajėgomis ir Europoje dislokuota ginkluote. Dėl šios priežasties JAV vadovavosi lankstaus atsako doktrina, kuri reiškė, kad JAV panaudotų branduolinį ginklą konvencinės atakos prieš Vakarų Europą atveju. Per dešimtmetį po Karibų krizės SSRS savo strateginį branduolinį arsenalą padidino 6 kartus (iki 2400 branduolinių galvučių), abi pusės suprato, kad susidarė branduolinis paritetas (garantuoto abipusio sunaikinimo situacija, kurioje nebėra svarbu, kas smogs pirmas), atsakomoji branduolinė ataka vis tiek būtų pakankama sunaikinti priešą. Suvokus destrukcinį ginklavimosi varžybų pobūdį, 8 dešimtmečio pradžioje prasidėjo atšilimo (détente) procesas – tarp JAV ir SSRS įvyko keletas derybinių raundų dėl ginklavimosi ribojimo.
1972 buvo pasirašyta SALT I, 1979 – SALT II (Strategic Arms Limitation Talks, sutartys dėl strateginės ginkluotės ribojimo). Analogiškos sutarties Dėl konvencinės ginkluotės ribojimo ratifikavimas žlugo SSRS kariuomenei 1979 įsiveržus į Afganistaną. Kosmoso užkariavimo varžybos buvo permainingos: 1957 SSRS paleido pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą, 1958 – JAV, 1961 J. Gagarinas apskriejo Žemę, 1962 Žemę apskriejo amerikiečiai, 1969 amerikiečiai nusileido Mėnulyje, 1971 SSRS paleido pirmąją nuolatinę kosminę stotį Saliut, 1981 JAV prezidentas R. Reaganas inicijavo kosminės gynybos kūrimo sistemą, vadinamuosius Žvaigždžių karus. M. Gorbačiovo atėjimas į valdžią ir pertvarkos pradžia formaliai žymėjo JAV ir SSRS ginklavimosi varžybų pabaigą. 1990 buvo pasirašyta NATO ir Varšuvos sutarties valstybių Įprastinės ginkluotės Europoje sutartis, nustatanti leistinas įprastinės ginkluotės ribas Europoje.
Ginklavimosi varžybos Šaltojo karo laikotarpiu vyko ir kai kuriuose regionuose, ypač Artimuosiuose Rytuose. JAV padėjo ginkluotis Izraeliui, Jordanijai, Saudo Arabijai, iki 1978 – Iranui, SSRS tiekė ginklus Sirijai, Irakui, Libijai, Jemenui, iki 1974 – Egiptui. Abi supervalstybės savo sąjungininkus ginklavo strateginiais tikslais, bet remiamos valstybės nuolat vėlėsi į tarpusavio konfliktus. 21 a. pradžioje ginklavimosi varžybos tebevyksta, pvz., tarp Pietų ir Šiaurės Korėjos, Indijos ir Pakistano. Šios varžybos yra viena pagrindinių prielaidų įtampai tarp valstybių atsirasti.
2629