Aleknónis Gintaras, iki 1992 Aleknãvičius 1961 03 13Kačerginė, lietuvių teatrologas, žurnalistas, medijų tyrinėtojas. B. Aleknavičiaus sūnus. Dr. (hum. m.; menotyros kand. 1992). 1984 Vilniaus universitete baigęs žurnalistiką čia dėstė, 1984–93 Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto bendradarbis, 2017–20 Komunikacijos fakulteto profesorius. 1993 stažavo Danijos aukštojoje žurnalistikos mokykloje Århuse. 1993–2003 Laisvosios Europos radijo Lietuvių tarnybos redaktorius Miunchene ir Prahoje. 2004–12 Lietuvos radijo politikos apžvalgininkas ir laidų vedėjas. 2005–17 dirbo Mykolo Romerio universitete: 2005–10 Valdymo teorijos katedros docentas, 2006–08 šio universiteto sekretorius, 2008–10 Strateginio valdymo ir politikos fakulteto dekanas, 2010–12 Politikos ir vadybos fakulteto Politikos mokslų katedros vedėjas, 2012–15 šio fakulteto Politikos mokslų instituto profesorius, 2015–17 Verslo ir medijų mokyklos, Komunikacijos instituto direktorius, 2015–17 Senato pirmininkas. 2014–15 Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos pirmininkas. Nuo 2020 Kylio taikomųjų mokslų universiteto Medijų fakulteto profesorius ir Mykolo Romerio universiteto afilijuotas profesorius. Skaitė paskaitas Čekijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Slovakijos, Vokietijos universitetuose.
Gintaras Aleknonis
Mokslinių tyrimų sritys: lietuvių teatro istorija, žiniasklaidos etika, medijų raida, politinė komunikacija. Parašė monografijas apie režisierių A. Oleką‑Žilinską (Pakeliui 2001), žiniasklaidos ir politikos sąveiką (Naujoji cenzūra 2011), knygas Lietuvos radijas: Viena diena ir 80 metų (2006), Lietuvos televizija: Ekrano spalvos ir šešėliai (2007), išleido publicistikos rinkinį Ačiū tiems, kurie išgirdo (2012). Parengė spaudai A. Olekos‑Žilinsko laiškus (A. Oleka‑Žilinskas Vaidybos džiaugsmas 1995), parašė skyrius knygoms Lietuvos tauta: Būklė ir raidos perspektyvos (2007), Lietuvos teatras (Lithuanian Theater 2009, ir sudarytojas, su H. Šabasevičiumi), Užsienio korespondentai Europoje (Mapping Foreign Correspondence in Europe 2015).
Parašė straipsnių apie tarpukario Lietuvos dramos teatrą, Lietuvos žiniasklaidą, medijų ir politikos sąveiką.