Valiuškẽvičius Gintaras 1966 07 28Pabradė, lietuvių geografas, hidrologas. Dr. (fiziniai m.; 1998).
Išsilavinimas ir profesinė veikla
1991 baigęs Vilniaus universitetą dirba Hidrologijos ir klimatologijos katedroje: 1991–98 asistentas, 1998–2001 – vyresnysis asistentas, 2001–16 ir nuo 2021 – docentas, 2016–21 – profesorius. 1996–2001 dirbo Geografijos instituto Hidrologijos skyriuje. 1998 apgynė daktaro disertaciją Lietuvos nenuotakių ežerų hidrologijos ypatumai. 1999–2009 mokslo žurnalo Geografijos metraštis (nuo 2007 Annales Geographicae) redakcinės kolegijos narys. Šiaurės šalių hidrologų asociacijos narys (nuo 2000). Dalyvavo kuriant ir tobulinant Lietuvos bei Europos Sąjungos potvynių perspėjimo sistema (2000–10).
Gintaras Valiuškevičius
Moksliniai tyrimai
Mokslinių tyrimų sritys – hidrologija, ežerotyra, hidrologinės ir meteorologinės informacijos gavimo, apdorojimo ir pateikimo metodologija, klimato kaitos poveikis hidrologinei sistemai, Lietuvos hidrologijos istorija, hidrologijos ir meteorologijos didaktika. Tyrinėja mažų Lietuvos ežerų vandens balansą ir morfogenezę, hidrografinio aktyvumo poveikį skirtingų hidroekosistemų būklei, klimato ir vandens objektų būklės sąveiką. Paskelbė apie 100 mokslinių ir mokslo populiarinamųjų straipsnių.
Svarbiausi veikalai
Monografijos: Klimato svyravimų poveikis fiziniams geografiniams procesams Lietuvoje (2001, su kitais), Antano Bariso hidrologija (2006, su K. Kilkumi), Mažieji Lietuvos ežerai: ištekliai, genezė, hidrologija (2007). Knygos Lietuvos gamtinė aplinka, būklė, procesai ir raida (2008, su kitais), Lietuvos vandens telkinių būklė ir ūkinės veiklos poveikis (2011, su kitais), Klimato kaita Klaipėdos mieste ir rajone: poveikis, kaina ir prisitaikymas (2012, su kitais). Aiškinamojo geografijos terminų žodyno (2021) vienas rengėjų.
Mokomosios knygos: Meteometrija (1999), Hidrologinės prognozės (2005), Globali aplinkos kaita (2007, su kitais).
Vadovėliai: Hidrometrija (2012), Apie vandenį be lygčių (2022).