Vanas Gintaras 1961 09 07Vilnius, lietuvių teatro režisierius, pedagogas.
Išsilavinimas ir veikla
1979–82 dirbo scenos darbininku, režisieriaus padėjėju Lietuvos rusų dramos teatre, 1984–86 mėgėjų teatro studijos režisieriumi, 1987–88 – režisieriaus asistentu Kauno valstybiniame dramos teatre. 1993 baigė Lietuvos muzikos akademijos bakalauro (J. Vaitkaus, R. Tumino mokinys), 1997 – magistro ir meno aspirantūros studijas, nuo 2005 joje dėsto (aktorių, režisierių kursams); profesorius (nuo 2017). 1989 Vilniuje įsteigė teatrą Šėpa (veikė iki 1992; čia sukūrė aktualių politinių spektaklių), 2007 – teatrą Utopia (su pirmojo savo išugdyto studentų kurso nariais). 2004–07 Kauno dramos teatro meno vadovas. Nuo 1989 laisvai samdomas režisierius, režisuoja įvairiuose Lietuvos ir užsienio teatruose.
Gintaras Varnas
Režisuoti dramos spektakliai
G. Varnas. Spektaklio Jeano‑Luco Lagarce’o Tolima šalis scena (2001, scenografas A. Freibergas, kostiumų dailininkas J. Statkevičius; iš kairės: Lui – S. Balandis, Motina – B. Raubaitė, Siuzana – Aurelija Tamulytė, Antuanas – Sigitas Šidlauskas)
G. Varnas. Spektaklio Tankredo Dorsto, Ursulos Ehler Nusiaubta šalis scena (2009, scenografė Marta Vosyliūtė, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė, © LATGA, 2020; centre Karalius Artūras – S. Balandis)
Režisavo daugiau kaip 50 dramos ir operos spektaklių Lietuvos ir užsienio (Slovakijoje, Latvijoje, Lenkijoje) šalių teatruose. Sukūrė reikšmingų dramos spektaklių pagal šiuolaikinės dramaturgijos kūrinius: Jeano‑Luco Lagarce’o Tolima šalis (2001, Kultūros ministerijos apdovanojimas 2002), Marinos Carr Portija Koglen (2002), Tankredo Dorsto, Ursulos Ehler Nusiaubta šalis (2004), Dea Loher Nekalti (2005), Ruzvelto aikštė (2008) ir Pabaigos ugnis (2016), A. Liugos, G. Varno Dekalogas (2008), Michaelo Lewiso MacLennano Tiksinti bomba (2012), Martino McDonagh Pagalvinis (2017), S. Parulskio Ūbas Caras (2023). Sukūrė siurealistinio teatro spektaklių ciklą: F. Garcíjos Lorcos Jei praeitų penkeri metai (1993) ir Publika (1997, 2010), G. Apollinaire’o Teiresijo krūtys (2012), Sombras (2019, pagal F. Garcíjos Lorcos, L. Pirandello kūrinius), R. Vitraco Viktoras, arba Vaikai valdžioje (2024).
Kiti svarbesni spektakliai: H. Ibseno Heda Gabler (1998, Kristoforas 1999), E. O’Neillo Gedulas tinka Elektrai (1999), P. Calderóno de la Barcos Gyvenimas – tai sapnas (2000, 2019), Nusikaltimas ir bausmė (2004, pagal F. Dostojevskį), Euripido Bakchantės (2013), M. Frischo Biografija: vaidinimas (2014), Sofoklio, Aischilo, Euripido Oidipo mitas (2016), H. Ibseno Junas Gabrielis Borkmanas, G. E. Lessingo Natanas Išmintingasis (abu 2017), J. Sobolio Getas (2018),Puikus naujas pasaulis (2021, pagal A. Huxley), S. Becketto Belaukiant Godo (2022). G. Varnas inicijavo nemažai kūrinių vertimų į lietuvių kalbą, 2015 su kitais sukūrė verstinės dramaturgijos archyvą internete Dramų stalčius.
G. Varnas. Spektaklio H. Ibseno Heda Gabler scena (1998, scenografė J. Paulėkaitė, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkas J. Statkevičius; Heda Gabler – J. Onaitytė; Kauno dramos teatras)
G. Varnas. Spektaklio Nusikaltimas ir bausmė scena (2004, pagal F. Dostojevskį, scenografas A. Freibergas, kostiumų dailininkas J. Statkevičius; iš kairės: Porfirijus Petrovičius – D. Kazlauskas, Raskolnikovas – G. Ivanauskas, Mikola – Marius Jampolskis)
Režisuoti operos spektakliai
G. Varnas. O. Narbutaitės operos Kornetas spektaklio scena (2014, scenografė Medilė Šiaulytytė, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkas J. Statkevičius; Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)
Įvairiuose Lietuvos ir užsienio teatruose režisavo operų spektaklių; svarbesni: R. Strausso Salomė (1999), P. Čaikovskio Pikų dama (2001, Kristoforas, su kitais), G. Verdi Kaukių balius (2002) ir Rigoletas (2003, Auksinis scenos kryžius 2004), C. Monteverdi Tankredžio ir Klorindos dvikova, Nedėkingųjų šokis (2008, už šiuos ir už Dekalogą Auksinis scenos kryžius 2009), O. Narbutaitės Kornetas (2014, už šį ir už spektaklį M. Frischo Biografija: vaidinimas 2014 Auksinis scenos kryžius 2015), A. Vivaldi Juditos triumfas prieš Holoferno barbarus (2015, 2023 pavadinimu Juditos triumfas), B. Kutavičiaus Lokys (2022). Kūrybai būdinga subtilus poetiškumas, dekoratyvus rafinuotumas, muzikalumas, kai kuriems spektakliams – netradicinės vaidybos erdvės, lėlių teatro elementai.
Apdovanojimai
Kristoforas (1999, 2001, šis su kitais). Kultūros ministerijos apdovanojimas (2002). Auksinis scenos kryžius (2004, 2005, 2009, 2015). Lietuvos nacionalinė premija (2005).
L: Gintaro Varno teatras: Pokalbiai, straipsniai, recenzijos / 1989–2009 / sud. H. Šabasevičius Vilnius 2009.
1706