Stankūnãvičius Gintautas 1965 07 25Kaunas, lietuvių geografas. Dr. (fiziniai m., 2000).
Išsilavinimas ir veikla
1990 baigęs Vilniaus universitetą iki 1991 dirbo Hidrologijos ir klimatologijos katedroje. 1991–93 Kauno Hidrometeorologijos observatorijos Hidrologijos skyriaus viršininkas. 1993–95 dirbo Rusijos Arktikos ir Antarktikos moksliniame tyrimo institute. Dalyvavo Rusijos 39-ojoje Antarktinėje ekspedicijoje (buvo palydovinės informacijos dešifratoriumi-sinoptiku Molodežnaja mokslinėje stotyje Rytų Antarktidoje). Nuo 1996 dėsto Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedroje, nuo 2001 vadovauja studentų mokomajai hidrologijos praktikai; docentas (nuo 2002). Dar dėstė Klaipėdos (2009–10) ir Daugpilio (2011, 2015, 2017, 2019) universitetuose. Stažavo Varšuvos universiteto Geofizikos institute (2004–05), Lodzės universiteto Geografijos fakultete (2009). Dalyvavo įvairių Europos ir pasaulio meteorologinių organizacijų bei mokslinių tyrimų centrų rengiamuose mokymuose Didžiojoje Britanijoje (2009 ir 2012), Italijoje (2006–08, 2010–14, 2018), Rumunijoje (2010), Vokietijoje (2010–13, 2017), Airijoje (2017).
Gintautas Stankūnavičius
Moksliniai tyrimai
Mokslinių tyrimų kryptys – sinoptinė meteorologija, palydovų meteorologija, sinoptinė klimatologija. Nuo 2008 bendradarbiauja su Sevastopolio jūrų hidrofizikos instituto mokslininkais kuriant arba pritaikant įvairias didelio masto atmosferos ir vandenyno sąveikos signalų metodikas, rengiant mokslines publikacijas.
Paskelbė daugiau kaip 40 mokslinių straipsnių.
Svarbiausi veikalai
Klimato elementų kintamumas Lietuvos teritorijoje (su kitais, 1998), Klimato svyravimų poveikis fiziniams geografiniams procesams Lietuvoje (su kitais, 2001), Sinoptinės meteorologijos pagrindai (2010, elektroninis vadovėlis), mokomosios knygos Sinoptinės meteorologijos pagrindų praktikos darbai (2011), Dinaminės meteorologijos pagrindai ir orų prognozavimas. Praktikos darbai (2020). Aiškinamojo geografijos terminų žodyno (2021) vienas rengėjų.