Padovano Giovanni Maria (Džovanis Marija Padovãnas), tikr. Padovano il Mosca, dar Musca, Muscha apie 1493Paduva 1574 03 31Krokuva, italų skulptorius, architektas. 1507–12 Paduvoje mokėsi skulptūros. Nuo 1516 gyveno Paduvoje, Venecijoje. Sukūrė bronzinį reljefą Šv. Jono Krikštytojo nukirsdinimas Paduvos katedroje (1516), šv. Roko, šv. Jono Krikštytojo, šv. Pranciškaus ir dviejų angeliukų figūras Šv. Roko bažnyčioje Venecijoje, Šv. Antano bazilikos Paduvoje marmuro reljefą Stebuklas su taure (1529; užbaigė P. Stella). Apie 1530 atvyko į Lenkiją, vėliau lankėsi Lietuvoje. Buvo Žygimanto Senojo Karaliaus rūmų Krokuvoje dailininkas. Pasižymėjo kaip antkapinių paminklų kūrėjas; įtvirtino Italijoje plitusį skulptūros, vaizduojančios laisvai gulinčią mirusiojo figūrą, tipą.
G. M. Padovano. Vilniaus vyskupo Povilo Alšėniškio antkapinė plokštė Vilniaus katedros Goštautų koplyčioje (marmuras, 1555)
Sukūrė antkapinių paminklų (Vytauto – Vilniaus katedroje, karaliaus Žygimanto Augusto žmonų – Elžbietos, 1552, su G. Cini, ir Barboros, 1562, abu Vilniuje; visi neišliko, Vilniaus vyskupo Povilo Alšėniškio, 1555, V. Protasevičiaus, išliko jo fragmentai su vyskupo herbu, 1558, abu Vilniaus katedroje), pagamino medalių (Žygimanto Senojo, Bonos Sforzos, mažamečio Žygimanto Augusto ir Izabelės Jogailaitės, visi 1532). Dar sukūrė marmuro tabernakulį Krokuvos katedrai (1533–36), alebastro ciboriją Krokuvos Švč. Mergelės Marijos bažnyčiai (apie 1554), prisidėjo restauruojant Krokuvos centrinės aikštės hales (1556–59), suprojektavo karaliaus Žygimanto Augusto sarkofago nišą Krokuvos Vavelio katedroje (1574). Kūriniams būdinga italų renesanso bruožai.
1902