Giovanni Papini

Papini Giovanni (Džovanis Papnis) 1881 01 09Florencija 1956 07 08Florencija, italų rašytojas. Paveiktas R. Steinerio, F. Nietzsche’s idėjų ir siekdamas atnaujinti italų kultūrą įkūrė ir 1903–07 su kitais leido žurnalą Il Leonardo, propagavusį maištingo individualizmo idėjas. 1913 su kitais įkūrė literatūrinį žurnalą Lacerba, tapusį Florencijos futuristų leidiniu. Fašizmo metais buvo vienas režimo gerbiamų literatų. Nuo 1935 Bolonijos universiteto italų literatūros profesorius. Italijos akademijos akademikas (1937). 1937 vadovavo Renesanso studijų institutui ir 1938–44 leido žurnalą Rinascita.

Giovanni Papini

Debiutavo metafizinių novelių rinkiniais Tragiška kasdienybė (Il tragico quotidiano 1903) ir Aklasis pilotas (Il pilota cieco 1907). Veikiamas iracionalizmo ir vitalizmo parašė veikalą Filosofų sutemos (Il crepuscolo dei filosofi 1907), kuriame skelbė filosofijos mirtį. Poetinės prozos knygoje Šimtas poezijos puslapių (Cento pagine di poesia 1915), eilėraščių rinkinyje Opera prima (1917) žymu lyrizmas, mistinis polėkis. Autobiografinėje knygoje Baigtas žmogus (L’uomo finito 1913) perteikti egzistenciniai ieškojimai. 1921 priėmęs katalikybę parašė veikalą Kristaus istorija (Storia di Cristo 1921, lietuvių kalba 2 dalys 1929–30 ²1990). Išleido apologetinio pobūdžio kūrinių: Šventasis Augustinas (Sant’Agostino 1929, lietuvių kalba 1966 Bostone), Gyvasis Dante (Dante vivo 1933), Velnias (Il diavolo 1953). Parašė polemiką su popiežiumi Pijumi XII (Popiežiaus Celestino VI laiškai žmonėms / Lettere agli uomini di Papa Celestino VI 1946, lietuvių kalba 1953 Čikagoje). Lietuvių kalba dar išleista knyga Tragizmai ir vyriškumas (1938), Kančios liudininkai (1939), paskelbta novelių.

1

944