Pascoli Giovanni (Džovanis Paskòlis) 1855 12 31San Mauro di Romagna (dabar San Mauro Pascoli, Forlì provincija) 1912 04 06Bolonija, italų poetas. Vaikystėje patirtos netektys (tėvo žūtis 1867 ir motinos mirtis 1868) turėjo lemiamos įtakos asmenybei ir kūrybos temoms. Studijavo Bolonijos universitete, čia klausėsi G. Carducci paskaitų, kurį laiką dalyvavo socialistų veikloje. 1882 baigęs universitetą dirbo lotynų kalbos mokytoju Italijos įvairių miestų licėjuose. Nuo 1895 gyveno Castelvecchio vietovėje (Toskana) globojamas sesers Marijos. Nuo 1906 (pakeitė G. Carducci) Bolonijos universiteto italų literatūros profesorius. Poezijos rinkiniais Myricae (1891), Pirmos trumposios poemos (Primi poemetti 1897), Castelvecchio giesmės (Canti di Castelvecchio 1903) atnaujino italų poezijos tradiciją sukurdamas savitą, simbolizmui artimą poetinę kalbą. Poeziją stengėsi priartinti prie kasdienybės, jos esme laikė vaikui būdingą paprastumą ir nekaltybę (esė Vaikelis / Il fanciullino 1897). Vyraujanti kūrybos tema – gamtos, vaikystės prisiminimai ir vaizdai kaip užuovėja nuo gyvenimo blogio ir miestuose puoselėjamų ambicijų. Eilėraščiams būdinga kraštovaizdžio detalių ir terminijos tikslumas, miglota nerimo, paslapties nuotaika. Vėlesnėje poezijoje (rinkiniai Odės ir himnai / Odi e inni 1906, Naujos trumposios poemos / Nuovi poemetti 1909 ir kitos) ryšku ir patriotiniai, pilietiniai motyvai.
944