Giovanni Pisano
Pisano Giovanni (Džovanis Pizãnas) 1245 ar 1250Pisa tarp 1315 ir 1319Siena, italų skulptorius, architektas. Vėlyvosios gotikos atstovas. Skulptūros ir architektūros pagrindų mokėsi savo tėvo N. Pisano dirbtuvėje. G. Pisavo mokinys – A. Pisano.
Kūryba
Kūrybai įtakos turėjo Prancūzijos ir Vokietijos gotikos dailė, rėmėsi antikinio meno formomis. 1268 su tėvu sukūrė Sienos katedros sakyklą, 1278 – Perugios didįjį fontaną. 1287–96 vadovavo Sienos katedros statyboms, skulptūriniu ornamentu dekoravo jos fasadą.
G. Pisano. Sakykla Pisos katedroje (marmuras, 1310)
Žymiausi kūriniai, kuriuose atsiskleidė G. Pisano architekto ir skulptoriaus talentas, – gotikinės marmuro sakyklos: Šv. Andriejaus bažnyčioje Pistojoje (apie 1301), Pisos katedroje (1310). Šešiakampių ir aštuonkampių sakyklų dekoras išsiskiria daugiafigūriais dramatiškos kompozicijos reljefais (Kūdikėlių žudynės 1301). Sukūrė Vokietijos karaliaus Henriko VII žmonos M. di Brabante’s antkapinį paminklą Šv. Pranciškaus bažnyčioje Genujoje (1313, dabar paminklo fragmentai saugomi Palazzo Bianco galerijoje), jausmingų Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu skulptūrų, krucifiksų.
2271