gipsas

gpsas (gr. gypsos – kreida, kalkės), sulfatų klasės mineralas CaSO₄·2H₂O. Kristalai monoklininės singonijos, plokštelių, prizmių formos; dažnai sudaro dvynius (vadinamąsias kregždės uodegas). Bespalvis, skaidrus; dažnai būna įvairių mechaninių priemaišų, nuo kurių priklauso gipso spalva (pilka, gelsva, rausva, ruda, juoda). Blizgesys stiklo. Skalumas tobulas. Kietumas 1,5–2. Tankis 2300 kg/m³. Tirpsta vandenyje. Atmainos: selenitas (pluoštinis gipsas), alebastras (labai smulkiagrūdis, masyvus gipsas), Marijos stiklas (skaidrus bespalvis plokštėtas gipsas). Dažniausiai kristalizuojasi iš druskėjančių baseinų vandens. Sudaro gipso uolieną. Netekęs vandens gipsas virsta anhidritu. Lietuvoje gipso yra devono ir permo sistemų uolienose. Jo aptinkama Šiaurės (dėl arti žemės paviršiaus slūgsančių viršutinio devono Tatulos svitos gipsingų ir dolomitingų nuogulų tirpimo paplitę karsto reiškiniai; Šiaurės Lietuvos karstinis regionas), Pietvakarių ir Pietų Lietuvoje.

gipso kristalai (Ežerų urvynas, Ukraina)

gipsas (gipso rožė)

-Marijos stiklas

2961