gipsas
gpsas (gr. gypsos – kreida, kalkės), nuosėdinė sulfatinė uoliena, susidariusi iš gipso mineralo. Dažnai būna molio, dolomito, kalcito, anhidrito priemaišų. Pagal kilmę skiriamas pirminis (susidaro kaupiantis gipso kristalams druskėjančių baseinų dugne) ir antrinis (hidratacijos metu gipsu virsta anhidritas) gipsas. Abiem atvejais gipsas gali sudaryti nuo kelių iki kelių šimtų metrų storio klodus. Gipsas naudojamas natūralus ir išdegtas. Daugiausia naudojamas statybinių rišamųjų medžiagų (statybinio gipso, cemento) pramonėje, t. p., sieros rūgšties, azoto trąšų (amonio sulfato), popieriaus, skulptūrinių ir architektūrinių išliejų gamybai, vidinei pastatų apdailai, tapybos kūriniams gruntuoti, kaip fliusas nikeliui lydyti, druskožemių rekultivacijai. Kasmet pasaulyje iškasama daugiau kaip 100 mln. t gipso. Didžiausi išžvalgyti telkiniai yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Rusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje.
Lietuvoje
Lietuvoje gipso yra devono ir permo sistemose (Lietuvos neeksploatuojamos naudingosios iškasenos).
gipso tarpsluoksniai Lapės duobėje (Biržų regioninis parkas)
Šiaurės Lietuvoje (Biržų, Pasvalio ir Pakruojo rajonų savivaldybių teritorijose), viršutinio devono skyriaus Tatulos svitoje, 5–10 m gylyje, yra 2 gipsingi sluoksniai iki 20 m storio, perskirti 5–7 m storio domerito ir molio sluoksnio. Gipsas įvairiai grūdėtas, vietomis pluoštinis (selenitas) arba spindulinės struktūros. Turi dolomito ir molio priemaišų, todėl dažniausiai pilkas ir tamsiai pilkas su įvairaus intensyvumo rudu atspalviu. Dalis gipso klodų ištirpę, todėl šiose teritorijose susidaro karstinės įgriuvos. Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje išžvalgytas Rinkūnų telkinys; ištekliai apie 5 mln. tonų. Viršutinio permo skyriaus gipso klodai (iki 10–11 m storio) yra hidratuotos viršutinė ir apatinė Priegliaus svitos anhidrito sluoksnio dalys. Gipsas stambiakristalis, rudai pilkas, kartais su rausvu atspalviu. Arčiausiai žemės paviršiaus (140–300 m gylyje) gipsas slūgso Kauno–Prienų ruože; ištekliai apie keliasdešimt mln. t, išžvalgytame Pagirių telkinyje (prie Garliavos) – 13,6 mln. tonų.
Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis gipso prognoziniai ištekliai sudaro 4 227 tūkst. m3 (2022).
2961