gipsãžemiai (Gypsisols), sistematinė automorfinių karbonatingų dirvožemių grupė. Gipsažemiai susidaro dykumų įvairiose uolienose. Turi gipsinį arba kietą gipsinį diagnostinį horizontą. Paviršiuje būna 3–5 cm storio palvai pilka kieta plutelė (apie 0,7 % humuso), sucementuota gipso ir karbonatų mišinio. Po ja gelsvai rudas apie 10 cm storio šarminės reakcijos pilkšvasis A horizontas, pereinantis į rusvą kietą prizmiškos ar gruntiškos struktūros karbonatinį horizontą. Giliau – gipsinis horizontas, kuriame, be gipso, gali būti ir kitų lengvai tirpstančių kalcio, magnio, natrio druskų. Dirvožemiai nederlingi. Auga kserofitai (druskės, saksaūlai, kiečiai, eglūnai). Gipsažemiai užima 0,6 % pasaulio dirvožemio dangos (90 mln. ha, 2001). Randami kartu su kalciažemiais. Gipsažemiai paplitę Jungtinių Amerikos Valstijų vakaruose, Centrinės Azijos ir Kazachijos lygumose, Omane, Tunise. Pasaulio dirvožemių žemėlapio legendoje gipsažemiai išskirti 1997.
190
Gypsisols