gipsinės rišamosios medžiagos
gpsinės ršamosios mẽdžiagos, orinės rišamosios medžiagos iš degto gamtinio gipso ar gamtinio anhidrito. Vienos jų (statybinis, labai stiprus, medicininis gipsas), turinčios pusiau vandeninio kalcio sulfato CaSO4·0,5H2O, greitai rišasi ir kietėja, kitos (anhidritinis cementas, estrichgipsas), turinčios bevandenio kalcio sulfato CaSO4, rišasi ir kietėja lėtai. Statybinis gipsas (kartais vadinamas alebastru) gaunamas sumaltą gamtinį gipsą išdegus 110–180 °C temperatūroje. Statybinis gipsas, sumaišytas su vandeniu, po 15–40 min sukietėja. Jo rišimosi spartą galima reguliuoti priedais. Sukietėjusio (po 2 h) statybinio gipso stipris gniuždant 2–2,5 MPa. Naudojamas sumaišytas su vandeniu arba dar ir su užpildais (gipsbetonis) pastatų vidaus detalėms (pertvaroms, dekoratyviniams elementams, sausajam tinkui), tinkavimo skiediniams, t. p. kaip kitų rišamųjų medžiagų priedas. Labai stiprus gipsas (aukštavertis) gaminamas iš grynesnės žaliavos negu statybinis gipsas ir yra stipresnis už jį (stipris gniuždant iki 60 MPa). Iš jo gaminamos formos ir modeliai keraminiams, kitokiems gaminiams, apdailos ir architektūros elementai. Medicininis gipsas neturi alergiją sukeliančių priemaišų, yra smulkesnis už statybinį gipsą. Naudojamas chirurgijoje, dantų technikoje. Anhidritinis cementas gaunamas gamtinį gipsą išdegus 600–800 °C temperatūroje arba išdžiovinus gamtinį anhidritą. Jo tešla ima rištis ne anksčiau kaip po 30 min, sukietėja po 24 h. Gamtinį gipsą arba gamtinį anhidritą išdegus 800–1000 °C temperatūroje gaunamas estrichgipsas. Jis rišasi lėčiausiai – ima rištis ne anksčiau kaip po 2 h, sukietėja po 24 h. Tinka grindims, tinkavimo skiediniams, dirbtiniam marmurui gaminti.
-gipsas