gpso tvárstis, greitai kietėjantis tvarstis iš marlės ir gipso miltelių. Dedamas, kai lūžta, išnyra ar iškrypsta kaulas; imobilizuoja juo sutvarstytą kūno dalį. Būna apsukinis gipso tvarstis (vyniojamas apie kūno dalį), abdukcinis (juo sutvarstyta galūnė atitraukiama nuo kūno), gipso įtvaras, korsetas, lovelė. Šiltame vandenyje pamirkytas gipso tvarstis vyniojamas tiesiog ant kūno (po gipso tvarsčiu kartais dar dedamas pamušalas iš marlės ir vatos). Gipso tvarstis gerai pritaikomas prie kūno, jis neturi veržti. Ant gipso tvarsčio užrašoma lūžio data, kada įtverta ir kada gipso tvarstį ketinama nuimti. Įtverta galūnė, kad mažiau tintų, laikoma pakelta. Jei gipso tvarstis yra ankštas, sutrinka kraujotaka – įtvertą kūno dalį ima labai skaudėti, ji tampa nejautri. Ilgai laikant gipso tvarstis nusilpsta sugipsuotos kūno dalies raumenys, sumažėja sąnarių judrumas.
gipso tvarstis: a – atitraukiamasis rankai imobilizuoti, b – dilbiui ir žastui imobilizuoti, c – blauzdai imobilizuoti