Girgždūtė

Girgždtė, Pãgirgždūčio pliakalnis ir šveñtvietė, dvi moreninės kilmės kalvos Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, Pagirgždūtyje, Žemaitijos aukštumoje. Aukštesnioji kalva (228,33 m) – piliakalnis, vienas didžiausių Žemaitijoje. Šlaitai statūs, viršuje dirbtinai nulyginti. Piliakalnio aikštelė ovali, 150 × 50 m dydžio, viduryje iškili. 3–3,5 m žemiau aikštelės supiltas 1 m aukščio pylimas juosia beveik visą piliakalnį. Žemesniosios kalvos viršūnėje yra dauba, buvusio ežerėlio vieta (dabar nusausintas). Manoma čia buvus šventvietę. Apie šią vietą yra išlikę padavimų (apie paskandintus lobius, prasmegusią bažnyčią ir kitų). Pasak vieno jų, senovėje čia buvo aukojami avinai (Avinkalnis); po Žemaitijos krikšto apylinkių gyventojai dar ilgai slapčia naktimis čia aukojo aukas, gėrė ežerėlio vandenį ir juo prausėsi. 1927 minima, kad antrą Sekminių dieną apylinkių gyventojai ant Girgždūtės susirinkę linksminosi. 1948 ir 1969 Girgždūtės žvalgomuosius tyrimus atliko Istorijos instituto (Lietuvos istorijos institutas) archeologai. Girgždūtė su apylinkėmis yra landšaftinis istorinis draustinis (1960).

Girgždūtė (iš vakarų pusės)

1344

-Avinkalnis