grnos, įtaisas grūdams malti. Buvo dviejų tipų: trinamosios ir sukamosios.
Istorija
Ankstyvesnės yra rankinės trinamosios girnos, jos jau ankstyvajame neolite naudotos daugelyje Europos šalių. Jas sudarė du akmenys: apatinis su įdubimu (girnapusė) ir viršutinis (trintuvas); į apatinę girnapusę supiltus laukinius grūdus ar sėklas trinta nedideliu (tilpo į delną) dažniausiai ovalo formos trintuvu. Trinamųjų girnų girnapusės viršus grublėtas (šiek tiek aptašytas), vidaus pusė – nutrinta, gerokai lygesnė. Tokias girnas naudojo Narvos kultūros ir kitų kultūrų žmonės. 4–3 a. pr. Kr. pradėta naudoti rankines sukamąsias girnas. Jas sudarė dvi skritulio formos girnapusės, sujungtos vertikalia ašimi, aplink kurią buvo sukama viršutinė girnapusė. Viršutinė girnapusė buvo su 4–6 cm skersmens skyle viduryje grūdams pilti. Tokios girnos vėliau naudotos vėjo ir vandens malūnuose.
Bruknynės vandens malūno girnos (Švenčionių rajono savivaldybė)
Girnos Lietuvoje
trinamosios girnos iš Aukštadvario piliakalnio (2–1 a. pr. Kr., Lietuvos nacionalinis muziejus)
Lietuvoje trinamosios girnos pradėtos naudoti neolite, ypač išplito pirmame tūkstantmetyje. Jų rasta pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje–pirmo tūkstantmečio po Kristaus archeologiniuose paminkluose (Aukštadvario piliakalnis ir gyvenvietė, Nemenčinės piliakalnis). 10–14 a. piliakalniuose ir gyvenvietėse aptinkama sukamųjų girnų girnapusių; didelių sukamųjų girnų girnapusė rasta 14 a. kryžiuočių Bajerburgo pilies vietoje – dabartinėse Pilaitėse prie Veliuonos. Seniausių sukamųjų girnų konstrukcija (jų medinių dalių neišliko) nustatoma pagal vėlesnes (18 a.–19 a. pradžia) šio tipo girnas.
Senoviškų rankinių sukamųjų girnų (jų dar pasitaikydavo Lietuvos kaime 19 a. antroje pusėje–20 a. pradžioje) girnapusės būdavo įtaisytos išskobtame 50–60 cm pločio, 110–160 cm ilgio lovyje (dvaruose viename lovyje įtaisydavo keletą girnų). Lovio galus užkaldavo lentomis. 19 a. antroje pusėje–20 a. pirmoje pusėje girnapuses įtaisydavo lentų dėžėje, kartais kubile ar puskubilyje. Turtingesniuose ūkiuose pasitaikydavo girnų su dviem girnapusių komplektais vienoje dėžėje. Girnapuses nukaldavo akmenkaliai, o lovį ar dėžę pasidarydavo patys valstiečiai. Dažniausiai girnapusės darytos iš lauko akmenų – porfyro, granito, bazalto, smiltainio, titnago, nuo 19 a. antros pusės jos pradėtos lieti. Girnapusių trinamosiose dalyse buvo daromos vagelės (grioveliai). Nuo jų formos priklausė miltų rupumas. Jei norėta malti smulkiau, darytos tiesios vienos krypties vagelės (vidutinio dydžio girnose dažniausiai buvo apie 45 mm pločio ir 14 mm ilgio 27 vagelės). Viršutinė girnapusė daryta storesnė, nes ji greičiau sudildavo. Apatinė girnapusė buvo įtaisyta nejudamai, viršutinė sukama ilga lazda (miliniu), kurios vienas galas buvo pritvirtintas prie jos, kitas – įtvertas prie sienos pritvirtintoje lentelėje (lapėje).
rankinės sukamosios girnos (19 a. pabaiga, Lietuvos etnografijos muziejus Rumšiškėse)
trinamosios girnos (Biržų krašto muziejus Sėla)
Vidurio Lietuvoje pasitaikydavo girnų su trumpu miliniu. Tarpas tarp girnapusių (nuo to priklausė malinio stambumas) buvo reguliuojamas brūzguliuku su virvute ar pleištu. Viršutinės girnapusės viduryje buvo skylė grūdams supilti. Miltai iš dėžės buvo išpilami per šone išpjautą langelį, užstumiamą lentele. Girnos buvo laikomos gyvenamojo namo pirkaitėje, kartais priemenėje ar svirne. 17–18 a. Mažosios Lietuvos valstiečiams (lietuvininkams) Prūsijos valdžia draudė namuose turėti girnų. Įvairaus dydžio kaimams buvo leista nustatyta tvarka turėti tam tikrą girnų skaičių.
20 a. pirmoje pusėje (daugiausia Suvalkijoje) buvo paplitusios arklinės girnos, sukamos vilktu. Jos laikytos kluone. Kartais girnų girnapuses įtaisydavo vertikaliai, tuomet viršuje įrengdavo dėžę grūdams supilti. Ilgainiui paprastas sukamąsias girnas (iki 20 a. vidurio dar naudotos Rytų Lietuvoje) pakeitė malūnai. 20 a. pirmoje pusėje malūnų girnas liejo keliaujantys meistrai, kartais patys malūnininkai. Paplitus lietinėms girnoms, akmeninės daugiau naudotos pikliavimui, bet kai kurie malūnininkai tomis pačiomis (reguliuodami tarpelį tarp girnapusių) maldavo, pikliuodavo miltus ir darydavo kruopas.
Pasvalio krašto muziejaus filialo Girnų muziejaus ekspozicija
koplytėlė iš girnapusių Salake
2691
1362