Girolamo Savonarola (dailininkas Fra Bartolomedo, 1498, aliejus, Museo di San Marco, Florencija)
Savonarola Girolamo (Džirolamas Savonarolà) 1452 09 21Ferrara 1498 05 23Florencija, italų katalikų pamokslininkas. Dominikonas (nuo 1475). Jaunystėje auklėtas senelio, iš kurio perėmė tvirtas moralės ir religines nuostatas. Vėliau studijavo Ferraros universitete. 1482 pradėjo pamokslauti Florencijoje, daugiausia dėmesio skyrė to laikotarpio visuomenės nuodėmingam gyvenimui, ypač kritikavo korumpuotus Medici giminės šalininkus. Tapo populiarus pamoksluose pradėjęs reikalauti reformuoti Bažnyčią. 1487 dėstė Bolonijoje, vėliau pamokslavo kituose miestuose, kol Lorenzo de’Medici kvietimu 1490 grįžo į Florenciją. 1494 Prancūzijos karaliaus Karolio VIII kariuomenei užėmus Florenciją Medici valdžia buvo nuversta, G. Savonarola daug nuveikė švelnindamas santykius tarp mieste kovojančių grupuočių, tapo naujuoju Florencijos lyderiu.
Girolamo Savonarola (aliejus, 1498, dailininkas Fra Bartolomedo, Museo di San Marco, Florencija)
G. Savonarolos įkurta Florencijos religinė respublika išsiskyrė demokratiškumu ir griežtomis bausmėmis, kuriomis siekta kovoti su nuodėmingu gyvenimu ir vadinamuoju silpnadvasiškumu (pvz., homoseksualus pradėta bausti mirtimi, iš gyventojų buvo atimami veidrodžiai, kosmetikos priemonės, griaunamos G. Savonarolos supratimu amoralios statulos). G. Savonarolos valdymo laikotarpiu sunaikinta daug vertingų renesanso epochos meno kūrinių (pvz., sudeginta daug S. Botticelli paveikslų).
Kovai su šia politika Florencijoje susikūrė politinė grupė, užmezgusi ryšius su Milano kunigaikščiu L. Sforza ir popiežiumi Aleksandru VI. Jos paveiktas popiežius Aleksandras VI 1497 ekskomunikavo G. Savonarolą, uždraudė jam pamokslauti, o šiam kelis kartus atsisakius, nurodė jį suimti. Nepatenkintų miestiečių minia 1497 04 užėmė Florencijos Šv. Morkaus vienuolyną. G. Savonarola ir du jo ištikimiausi bendražygiai buvo suimti, kankinami, už erezijos skleidimą ir maištavimą nuteisti mirti ir sudeginti centrinėje miesto aikštėje.
Nesukūrė atskiros teologinės doktrinos, bet jo apeliavimas į Bažnyčios paprastumą ir nuosekli moralinė laikysena darė didelę įtaką daugeliui vėlesnių Europos humanistų ir reformacijos veikėjų (pvz., Michelangelo, M. Liuteriui). Katalikų Bažnyčios veikėjai kelis kartus siūlė G. Savonarolą kanonizuoti, bet tam pirmiausia priešinasi daugelis jėzuitų, kurie laiko netoleruotinu nusikaltimu G. Savonarolos pasaulietinio pobūdžio nesutarimus su popiežiumi.