girtùmas, organizmo, ypač centrinės nervų sistemos, fiziologinių funkcijų sutrikimas apsinuodijus alkoholiniais gėrimais ar kitais gėrimais, kuriuose yra alkoholio (dažniausia etanolio). Alkoholis gerai maišosi su vandeniu ir tirpsta riebaluose, todėl nesunkiai prasiskverbia pro biologines membranas: nedidelė dalis patenka į kraują jau iš burnos, apie 20 % iš skrandžio, kita dalis – iš plonosios žarnos. Skrandyje ir žarnyne esantis maistas, ypač mėsa, stabdo alkoholio patekimą į kraują. Pavartojus alkoholio po valandos jo koncentracija kraujuje būna didžiausia, vėliau po truputį mažėja. Apie 10 % išgerto alkoholio organizmas pašalina pro plaučius, inkstus, prakaito liaukas, likęs fermentų oksiduojamas kepenų ląstelėse. Alkoholio oksidacijos greitis – apie 8 ml gryno (100 %) alkoholio per valandą. Išgėrus 50 ml degtinės sveiko žmogaus kraujuje alkoholis išnyksta per 4–5 h, organuose ir audiniuose (daugiausia kepenyse ir ruožuotuosiuose raumenyse, požieviniuose nervų centruose ir smegenėlėse, galvos smegenų žievėje) jo dar galima aptikti dvi savaites. Jeigu alkoholio patenka daugiau, centrinėje nervų sistemoje jo koncentracija būna 75 % didesnė negu kraujuje. Alkoholis slopina visų audinių ir organų gyvybinius procesus. Jis tiesiogiai veikia smegenų ląstelių mediatorių funkciją, žaloja kapiliarus, atsiranda nedidelių kraujosruvų, dėl to smegenų ląstelės nepakankamai maitinamos, joms ima trūkti deguonies. Nervinių ląstelių deguonies badas reiškiasi susilpnėjusiu dėmesiu, galvos skausmais, bendru vangumu, ilgalaikis apsinuodijimas alkoholiu sukelia alkoholinę psichozę. Nesaikingas ir dažnas alkoholio vartojimas gali pereiti į alkoholizmą.
Teisminėje ekspertizėje skiriami girtumo 3 laipsniai. Lengvas girtumo laipsnis (alkoholio koncentracija kraujuje 0,41–1,5‰) būna, kai į organizmą patenka 30–40 g gryno alkoholio – pradedami slopinti elgseną reguliuojantys smegenų centrai (atsiranda be priežasties pakili nuotaika, nedidelis jaudrumas, kūne jaučiama šiluma). Vidutinis girtumo laipsnis (1,51–2,5‰) būna į organizmą patekus 50–100 g gryno alkoholio – žmogaus elgesys tuo metu priklauso nuo jo charakterio ir temperamento (gali būti neramus, pernelyg linksmas, įtarus, irzlus, agresyvus). Dažnai pradedami slopinti judėjimo centrai, žmogus negali koncentruoti savo raumenų veiklos. Blaivėjant atsiranda pagirios: žmogus negaluoja, jam skauda galvą, pykina. Sunkų girtumo laipsnį (daugiau kaip 2,5‰) sukelia 100–300 g gryno alkoholio – prarandama orientacija, atsiranda mieguistumas, vėliau – visiška amnezija (žmogus neprisimena, kas buvo išgėrus). Gali sutrikti širdies veikla ir kvėpavimas. Alkoholio koncentracijai kraujuje dar padidėjus (daugiau kaip 4‰) paveikiami gyvybiškai svarbūs centrai, esantys pailgosiose smegenyse; alkoholis slopina kvėpavimo centrą, žmogus praranda sąmonę ir miršta. Mirtinoji etanolio (etilo alkoholio) dozė daugumai suaugusiųjų yra 4–8, vaikui – 3 g/kg kūno masės. Metanolis (medžio spiritas arba metilo alkoholis) nuo etanolio skiriasi tuo, kad yra nuodingesnis. Išgėrus net nedidelį kiekį metanolio žmogui gali sutrikti kepenų funkcija, jis gali apakti ir net mirti. Nusikalstamos veikos atveju girtumas yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Baudžiamosios teisės teorija ir praktika skiria girtumo 2 rūšis: fiziologinį ir patologinį girtumą. Fiziologinis girtumas gali būti vienkartinis (paprastasis) ir lėtinis. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką fiziologiškai girtas, neatleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jei asmuo nugirdytas prievarta ar apgaule ir dėl to darydamas baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą nevisiškai sugeba suvokti nusikalstamos veikos pavojingo pobūdžio arba kontroliuoti savo veiksmų, nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas. Jei toks asmuo padaro sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, jis atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, bet bausmė gali būti sušvelninama. Patologinis girtumas yra retas psichinės veiklos laikinas sutrikimas, dažniausia diagnozuojamas vyrams. Jo požymiai: netikėtas ir ryškus būsenos pasikeitimas, neadekvatus aplinkos suvokimas (asmuo būna atitrūkęs nuo realybės, jaučia nepagrįstą baimę), tokio asmens elgesys panašėja į elgesį tų ligonių, kurie būna vad. miglotos būsenos (asmuo gali būti labai susikaupęs, jo judesiai labai koordinuoti, gali greitai ir be priežasties susijaudinti, jo elgesys tampa agresyvus, smurtinis, prievartinio pobūdžio, gali pradėti aršiai gintis nuo įsivaizduojamo pavojaus). Po to žmogus giliai užmiega, atsibudęs nieko neprisimena. Patologinis girtumas gali pasireikšti asmenims, turintiems psichikos sutrikimų, po kai kurių infekcinių ar somatinių ligų, patyrusiems galvos traumą ar sirgusiems smegenų ligomis. Didelę įtaką patologiniam girtumui daro nuovargis, fizinis ar psichinis išsekimas, jaudulys, baimė, nerimas, nepasitikėjimas. Esant šioms būsenoms kai kuriems žmonėms net nedidelis alkoholio kiekis gali tapti patologinio girtumo priežastimi. Jeigu dėl patologinio girtumo asmuo negali suvokti baudžiamojo įstatymo apibrėžtos veikos pavojingumo arba kontroliuoti savo veiksmų, jis teismo pripažįstamas nepakaltinamu ir negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
2238
737