Gisaro Alajus

Gisãro Alãjus, Hisãro Alãjus, Alãjus (Alaj), kalnynas Vidurinės Azijos pietryčiuose – Uzbekijoje, Tadžikijoje ir Kirgizijoje, tarp Ferganos (šiaurėje) ir Alajaus (pietuose) slėnių. Ilgis apie 900 km, plotis 80–150 kilometrų. Didžiausi kalnagūbriai: Turkestano kalnagūbris, Zarafšono kalnagūbris, Gisaro kalnagūbris, Baisuntau ir Alajaus kalnagūbris. Didžiausias aukštis 5621 m (Turkestano kalnagūbrio rytuose). Gisaro Alajus susidaręs iš kristalinių uolienų, skalūnų, smiltainio, klinties. Viršūnės alpiškos; yra plynaukščių, tektoninių tarpukalnių įdubų (Gisaro slėnis), karstinių formų ir urvų (Boi Buloko praraja Baisuntau kalnagūbryje). Ledynai; didžiausias – Zarafšono. Per Gisaro Alajų teka Zarafšonas, Kofirnigonas, kiti Amudarjos intakai. Iskanderkulio ežeras. Klimatas žemyninis. Vertikalusis zoniškumas nuo pusdykumių iki sniegynų ir ledynų. Gisaro slėnyje – Dušanbė. Per Anzobo perėją (3372 m) eina Taškento–Dušanbės automobilių kelias.