Alberoni Giulio (Džulijus Alberònis) 1664 05 21Piacenza (Italija) 1752 06 16Piacenza, Ispanijos valstybės ir religijos veikėjas. Kardinolas (1717). Vienuolis jėzuitas (1698).
Parmos kunigaikštystės diplomatinis atstovas Prancūzijos kariuomenėje Italijoje (1702–06) ir Ispanijos karaliaus dvare (nuo 1713). 1717–19 Ispanijos pirmasis ministras. Įvykdė mokesčių reformą, pakvietė užsienio amatininkų ir taip sustiprino Ispanijos ūkį. Siekė apsaugoti prekybos ryšius su Lotynų Amerikos kolonijomis, išstumti iš Italijos austrus. Po nesėkmingų karinių ekspedicijų į Siciliją (1717), Sardiniją (1718) ir pralaimėjimų 1718–20 kare su Keturių koalicija (Didžioji Britanija, Prancūzija, Austrija, Nyderlandai) 1719 išvytas iš Ispanijos. Nuo 1735 popiežiaus legatas Ravennoje, nuo 1740 – Bolonijoje.
Giulio Alberoni (aliejus, 18 a. antra pusė, dailininkas Giovannis Maria delle Pianeʼis)
-Giulio Alberoni; -Džulijus Alberonis