G. Tucci vadovaujama ekspedicija Vakarų Tibete (iliustracija išspausdinta žurnale Lʼillustrazione Italiana, 1934)
Tucci Giuseppe (Džuzepė Tùčis) 1894 06 05Macerata 1984 04 05Roma, italų orientalistas. 20 amžiaus Rytų kultūrų vienas svarbiausių tyrinėtojų ir budizmo studijų pradininkų. Italijos karališkosios akademijos narys (1929).
Savarankiškai studijavo sanskritą, persų, hebrajų, kinų kalbas. 1919 baigęs literatūrą ir filosofiją Romos universitete 1931–1968 dėstė jame, 1925–1931 – Dakos, Varanasi, Kalkutos universitetuose, 1931–1932 – Neapolio Rytų universitete, 1936–1937 – Japonijoje. 1921–1925 Italijos Deputatų rūmų bibliotekos sekretorius. 1928–1954 surengė aštuonias mokslines ekspedicijas į Himalajus ir Tibetą, penkias – į Nepalą. 1933 su G. Gentile Romoje įkūrė Italijos Vidurinių ir Tolimųjų Rytų institutą. Nuo 1955 organizavo archeologinius kasinėjimus ir restauravimo darbus Centrinės Azijos įvairiuose regionuose. Buvo kelių mokslinių žurnalų steigėjas ir vyriausiasis redaktorius. Tyrė budizmą ir kitas religijas.
Parašė daugiau kaip 360 veikalų, svarbiausi: Šventieji ir nedorėliai nežinomajame Tibete (Santi e briganti nel Tibet ignoto 1937), Religingoji Azija (Asia religiosa 1946), Mandalos teorija ir praktika (Teoria e pratica del Mandala), Italija ir Rytai (Italia e Oriente, abu 1949), Tibeto karalių kapai (The Tombs of the Tibetan Kings 1950), Tarp džiunglių ir pagodų (Tra giungle e pagode 1953), Indų filosofijos istorija (Storia della filosofia indiana 1957), Nepalas (Nepal 1960), Tibeto ir mongolų religijos (Die Religionen Tibets und der Mongolei, su W. Heissigu, 1970).
2271