Giža, kaimas Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, 10 km į šiaurės vakarus nuo Marijampolės; seniūnijos, parapijos centras. 453 gyventojai (2021). Per kaimą teka Muldžius (Rausvės intakas). Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Paštas (1939), medicinos punktas (1955), K. Baršausko pagrindinė mokykla (1784–1947 pradinė, 1947–52 progimnazija, 1996–2002 vidurinė), kultūros namai (1964), biblioteka (1940). Paminklas 6 sušaudytiems Lietuvos partizanams (pastatytas 1993). Kaime 1904 gimė fizikas K. Baršauskas (išliko sodyba).
Gižų herbas
Architektūra
Šv. Antano Paduviečio bažnyčia Gižuose (1850, architektas H. Marconi)
Gižų centre prie aikštės – mūrinė neogotikinė Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (1850, architektas H. Marconi). Halinės trinavės bažnyčios sienos iš akmenų, su raudonų plytų eilėmis, bokšto ir korpuso kampai sutvirtinti kontraforsais, kuriuos puošia bokšteliai. Bažnyčios viduje neogotikiniai altoriai, vargonų choras, sakykla.
2161
Istorija
Pirmąkart paminėti 1744. 1775 minimas Gižų kaimas ir dvaras. Dvare veikė plytinė, spirito varykla, alaus darykla, vėjo malūnas. Draudžiamąją lietuvišką spaudą apylinkėse platino knygnešys Grumas.
1905 Gižų valstiečiai pašalino carinę valsčiaus valdybą ir išrinko naują, uždarė rusišką pradinę mokyklą. 1907 įsteigtas Žiburio draugijos Gižų skyrius. 1922–30 dvare veikė Seinų kunigų seminarija.
1941 06 14 iš Gižų ištremtos 3 šeimos (13 žmonių). Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Tauro apygardos Vytauto rinktinės Lietuvos partizanai. Sovietų okupacijos metais Gižai buvo apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 2012 patvirtintas Gižų herbas.
1827 kaime buvo 268, 1881 – 581, 1923 dvare – 46, kaime – 223, 1959 – 283, 1970 – 356, 1979 – 590, 1989 – 524, 2001 – 548, 2011 – 514 gyventojų.
Gižai