Giżycko (Gižýckas), miestas Lenkijos šiaurėje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, į pietvakarius nuo Suvalkų, tarp Negotyno ir Kisajno ežerų; apskrities centras.
28 233 gyventojai (2021). Maisto pramonė (pieno, žuvų apdorojimo), baldų gamyba, laivų remontas. Turizmas (Giżycko – didžiausias vandens turizmo centras Lenkijoje); vyksta tarptautiniai festivaliai.
2271
Architektūra
Vokiečių ordino pilis (apie 1360, po 1365 gaisro atstatyta 15 a., 1614 perstatyta renesanso stiliumi, 2011 renovuota; dabar viešbutis), gynybinė tvirtovė (1848). Bažnyčios: vėlyvosios gotikos (1574), neoklasicistinė evangelikų (1827, pagal architekto K. F. Schinkelio projektą 1881 pristatyta apsidė, choras, zakristija; altoriuje K. G. Pfannschmidto tapyba). Pakeliamasis tiltas (19 a. antra pusė).
2271
Istorija
Giżycko pradžia – Senprūsių ežeryno centre buvusi galindų įtvirtinta gyvenvietė. 1340 jos vietoje kryžiuočiai pastatė pilaitę. Netoli Giżycko 1361 į kryžiuočių nelaisvę pateko Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis. Išsilaisvinęs jis per 1365 žygį pilaitę užėmė ir sudegino. Vietoj jos kryžiuočiai 14 a. pabaigoje (pradėta 1390) pastatė mūrinę pilį, kuri gynė sąsmauką tarp Dargainio (lenkiškai Dargin) ir Negotyno ežerų. 15 a. prie pilies įsikūrė Lėciaus gyvenvietė (vokiškai Lötzen, lenkiškai Lec). Per Trylikametį karą (1454–66) pilį sudegino Lenkijos kariuomenė. Po 1466 Torunės taikos Giżycko liko Vokiečių ordinui. Nuo 1525 priklausė Prūsijos kunigaikštystei (nuo 1701 Prūsijos karalystė); gyvenvietė plėtėsi. Jos apylinkes 16–17 a. pamažu kolonizavo lenkai iš Mazovijos.
Giżycko (Lėciaus) pilis su 2011 pristatytais viešbučio pastatais
16 a. Giżycko tapo reformacijos židiniu. 1612 gavo miesto teises. Per 1655–60 Abiejų Tautų Respublikos–Švedijos karą Giżycko sudegino totoriai. Miestas tapo vokiečių ir lenkų kultūros, 19 a. – amatų ir prekybos centru. 1868 sujungtas geležinkeliu su Łeku (dabartinis Ełkas) ir Rastenburgu. Pagal 1920 plebiscitą liko Vokietijai. Nuo 20 a. Giżycko – vandens turizmo centras (čia sustodavo po Mozūrų ežeryną plaukiojantys garlaiviai), poilsiavietė (apie 25 000 vasarotojų).
Per II pasaulinį karą buvo stipriausias vokiečių gynybos punktas Mozūrų ežeryne, per kovas sugriauta apie 50 % miesto pastatų. Nuo 1945 priklauso Lenkijai. Nuo 1946 oficialiai vadinamas Giżycko. Atstatytas. 1818–1975 ir nuo 1999 apskrities centras.
1412
Lėcius; Lötzen; -Lec; -Luczany