Gjirokastër (Girokãsteris), Gjirokastra, miestas Albanijos pietuose, Drino upės slėnyje; apygardos centras.
19 836 gyventojai (2011 surašymo duomenys). Gjirokastëris įsikūręs Gjërë kalnų rytiniame šlaite. Maisto (vyno, tabako), siuvimo, avalynės pramonė, metalo apdirbimas. Odos dirbinių amatai. Pasienio su Graikija prekybos centras. Turizmas. Pedagoginis institutas (nuo 1971). Kas 5 m. (nuo 1968) tvirtovėje vyksta Albanijos folkloro festivalis.
2271
Istorija
Susikūrė 13 a. antroje pusėje prie 4 a. pastatytos tvirtovės. Nuo 14 a. priklausė Venecijai, nuo 15 a. – Turkijai. 1811 miestą įtvirtino Pietų Albanijos valdovas Ali Paša Tepelenietis. 19 a. albanų tautinio judėjimo centras (1880 čia Prizreno lyga paskelbė rezoliuciją, reikalaujančią Albanijos autonomijos). Per I Balkanų karą (1912–13) į Gjirokastërį pretendavo Graikija. 1913 pripažintas Albanijai. Per II pasaulinį karą 1939–44 okupuotas Italijos, Graikijos, Vokietijos. Komunistinio diktatoriaus E. Hoxhos gimimo (1908) vieta.
2271
Pasaulio paveldo vertybė
Gjirokastërio tvirtovė (13 a., perstatyta 1812; dabar Ginklų muziejus)
Gjirokastërio istorinis centras – pasaulio paveldo vertybė (su Berati istoriniu centru; nuo 2005). Istoriniame centre išliko tvirtovės (6–12 a., 19 a. pradžioje rekonstruota; didžiausia Albanijoje, joje veikia Ginklų muziejus) liekanų, turkų pirtys (17 a.), turgaus kompleksas (po 19 a. pabaigos gaisro atstatytas), mečetė (1757), 2 cerkvės (Senojo turgaus kvartale, 1784, Varošo kvartale, 1776, po gaisro atstatyta 1833).
Raiškiausi pastatai – kalno šlaite pastatyti įtvirtinti gyvenamieji namai (kulle; manoma, susiklostė iki 18 a. pradžios). Jie 3, kartais 4 aukštų: pirmasis aukštas akmens mūro su ambrazūromis, viršutiniai – medžio konstrukcijų. Puošniausia namų patalpa – raižytomis medžio lubomis dekoruota svetainė.
2271