glaciològija (lot. glacies – ledas + gr. logos – mokslas), mokslas apie visas ledo formas Žemės paviršiuje (ledynus, sniego dangą, vandens baseinų ir upių ledą) ir požemyje; siauresne reikšme – mokslas apie ledynus. Glaciologija su geokriologija sudaro kriologiją; plačiąja reikšme glaciologija apima ir geokriologiją.
Glaciologija tiria ledynų susidarymo sąlygas, režimą, dinamiką, raidą, jų sudėtį, sandarą, fizikines ir mechanines savybes, geografinį pasiskirstymą, geologinį ir geomorfologinį poveikį bei sąveiką su gamtine aplinka, ledo ir ledynų reikšmę Žemės istorijoje. Praeities ledynų pėdsakus tiria paleoglaciologija. Glaciologija siejasi su gamtine geografija, hidrologija, geologija, geofizika, fizika. Naudoja hidrologijos, klimatologijos, paleogeografijos, gamtinės geografijos, geologijos, geomorfologijos, mechanikos, fotogrametrijos, izotopų metodus, aerometodus, palydovinės geodezijos metodus, geofiz. zondavimą, terminį gręžimą. Veikia sniego ir ledo stebėjimų stacionarios, erdvės, kosminės ir automatinės prognozės tarnybos. Glaciologija turi didelę praktinę reikšmę, nes ledynuose yra susikaupę 27–29 mln. km3 gėlo vandens.
glaciologai tiria Tayloro ledyno (Antarktida) pakraštį
Tyrimų duomenys padeda racionaliau panaudoti ledynų maitinamų upių vandens išteklius, apsisaugoti nuo purvo srautų, potvynių, atsižvelgti projektuojant ir įrengiant kasybos įmones, plukdyti ledkalnius gėlam vandeniui tiekti sausringoms sritims, reguliuoti ledynų režimą gamybos poreikiams.
Istorija
Glaciologija išsirutuliojo iš hidrologijos ir geologijos. Ilgą laiką buvo laikoma hidrologijos dalimi. Savarankiškos glaciologijos pagrindus sukūrė Šveicarijos gamtininkas H. B. de Saussure’as knygoje Kelionės po Alpes (Voyages dans les Alpes 4 t. 1779–96). Glaciologijos raidai svarbūs 19 a. J. L. R. Agassiz, Jamesʼo Davido Forbeso, Johno Tyndallio, François Alphonseʼo Forelio, Sebastiano Finsterwalderio, Alberto Heimo, R. von Klebelsbergo, H. Rade’o veikalai. Glaciologijos plėtrą skatino pirmieji (1882–83) ir antrieji (1932–33) Tarptautiniai poliariniai metai, labai praturtino Tarptautiniai geofiziniai metai (1957–58). Smarkiai išsiplėtė Antarkties ir Arkties ledynų tyrimai Tarptautiniame hidrologiniame dešimtmetyje (1965–75). 20 a. 8–9 dešimtmetyje pradėta tirti ledynus iš palydovų (sukurta pasaulinių kosminių radionavigacijos sistemų). Sudarytas pasaulio ledynų atlasas, glaciologinių duomenų bankas, sniego ir ledo išteklių atlasas.
Glaciologijos tyrimus vykdo specialios mokslo įstaigos Argentinoje, Australijoje, Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Italijoje, Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Kinijoje, Norvegijoje, Rusijoje, Švedijoje, Šveicarijoje. Mokslinius ryšius koordinuoja Tarptautinės geodezijos ir geofizikos sąjungos Sniego ir ledo komisija.
Svarbesni glaciologijos periodiniai leidiniai: Zeitschrift für Gletscherkunde für Eiszeitforschung und Geschichte des Klimas (Berlynas, 1906–42), Zeitschrift für Gletscherkunde und Glazialgeologie (Innsbruckas, nuo 1949), Journal of Glaciology (Kembridžas, nuo 1947), Materialy glaciologičeskich issledovanij. Chronika obsuždenija (Maskva, nuo 1961).
Lietuvoje
Lietuvoje atliekami morenų sąnašų kloduose užfiksuotų kvartero žemyninių ledynų pėdsakų paleoglaciologiniai tyrimai.
643