glaukomà (glaukoma < gr. glaukos – žalsvas), akių liga. Būdingas regos nervo pažeidimas su akipločio pokyčiais ir dažnai padidėjusiu akispūdžiu. Glaukoma yra antra pagal dažnumą aklumą sukelianti priežastis po cukrinio diabeto. Rizikos veiksniai: vyresnis amžius, juodoji rasė, paveldėjimas, trumparegystė, akies tinklainės ligos, padidėjęs akispūdis, kraujotakos sutrikimai. Glaukoma gali būti įgimta ir įgyta, pirminė (nesusijusi su kitomis akių ligomis) ir antrinė (sukelta akių kitų ligų, vaistų ar operacijų), atviro arba uždaro priekinės akies kameros (tarp ragenos ir rainelės) kampo. Daugumai ligonių, sergančių pirmine atviro kampo glaukoma (dėl pakitimų drenažinėje akies sistemoje pamažu sutrinka skysčių nutekėjimas per trabekulių tinklą), ligos eiga nesimptominė daugelį metų, vėliau pablogėja rega ir susiaurėja akiplotis. Uždaro kampo glaukoma (lęšiukas prisispaudžia prie rainelės ir vyzdžio, taip sutrikdydamas akies skysčio nutekėjimą iš užpakalinės akies kameros į priekinę, rainelės šaknis užspaudžia priekinės kameros kampą bei trabekules ir skystis iš akies nebegali nutekėti, akispūdis labai padidėja) gali reikštis ūmiu akies skausmu, pykinimu, vėmimu, pablogėjusia rega. Diagnozuojama matuojant akispūdį, gonioskopijos pagalba, nustatant regos nervo, akipločio pokyčius. Pagal ligos sunkumą skiriamos 3 glaukomos stadijos. Gydoma akispūdį mažinančiais, akies kraujotaką gerinančiais, tinklainę apsaugančiais vaistais, t. p. lazeriu, operuojant. Siekiant išvengti glaukomos sukelto aklumo, vyresniems nei 40 metų žmonėms profilaktiškai tikrinamas akispūdis, akiplotis, regos nervo būklė.
2146