Glavlit (Glavltas), SSRS kultūros, literatūros, žiniasklaidos visų rūšių (karinės, politinės, ideologinės ir kitos) išankstinės ir represinės cenzūros (cenzūra) institucija. Glavlito santrumpa 1922–33 šifruota Glavnoje upravlenije po delam literatury i izdatelstv (Vyriausioji literatūros ir leidybos reikalų valdyba), 1933–35 – Upolnomočennyj SNK SSSR po ochrane vojennych i gosudarstvennych tain v pečiati (SSRS Liaudies komisarų tarybos įgaliotinis karinėms ir valstybinėms paslaptims spaudoje saugoti), 1935–66 – Glavnoje upravlenije po ochrane vojennych i gosudarstvennych tain v pečiati (Vyriausioji karinių ir valstybinių paslapčių spaudoje saugojimo valdyba), nuo 1966 – Glavnoje upravlenije po ochrane gosudarstvennych tain v pečiati pri SM SSSR (Vyriausioji valstybinių paslapčių spaudoje saugojimo valdyba prie SSRS Ministrų Tarybos); 1990 pavadintas Guot SSSR – Glavnoje upravlenije po ochrane tain v pečiati i SMI SSRS (Vyriausioji SSRS paslapčių spaudoje ir masinės informacijos priemonėse saugojimo valdyba). Įsteigtas 1922 06 Rusijos Sovietų Federacinėje Socialistinėje Respublikoje, sukūrus SSRS Glavlito padaliniai veikė visose sąjunginėse ir autonominėse respublikose, srityse, didžiausiuose miestuose. Iki 1933 pavaldus Liaudies švietimo komisariatui, 1933–66 buvo žinyba prie Liaudies komisarų tarybos (nuo 1946 SSRS Ministrų Taryba), faktiškai priklausė SSKP centro komiteto Propagandos skyriui (jis rengė visas instrukcijas). Panaikintas 1991. Glavlitas kontroliavo visą žiniasklaidą, knygų leidybą ir platinimą, kino filmus ir teatro spektaklius, žemėlapius, muziejų ekspozicijas, viešas parodas, masinę dailės produkciją, ypač valdžios atstovų portretus. Draudė skelbti karinius ir pramoninius objektus, minėti kai kurias pareigas. Vykdė ir politinę, ideologinę cenzūrą, kuri nebuvo aiškiai reglamentuota. Nuo jos labiausiai nukentėjo grožinės literatūros kūriniai.
LIETUVOJE Glavlito padalinys įkurtas po sovietų okupacijos 1940. Iki 1941 06 21 buvo parengti draudžiamų spausdinti autorių ir leidinių 4 sąrašai (įtrauktos 167 pavardės, 355 leidiniai), patikrintos miestų ir apskričių bibliotekos, pradėtos tikrinti valsčių bibliotekos; iš bibliotekų, knygynų, leidyklų išimta ir sunaikinta 550 000 knygų. 1944 SSRS vėl okupavus Lietuvą Glavlito veikla atnaujinta. Be centro Vilniuje, veikė skyriai Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Glavlito cenzoriai vadovavosi Vieningosiomis neslaptų leidinių spausdinimo taisyklėmis ir Draudžiamų skelbti žinių sąrašu. Glavlito iniciatyva 1945–51 iš bibliotekų buvo išimta daugiau kaip 600 000 knygų, dauguma jų sunaikinta, nedidelė dalis pateko į centrinių bibliotekų specialiuosius fondus; bibliotekų fondų valymas truko iki 1989 (buvo išimtos emigravusių rašytojų knygos – 1974 A. Sluckaitės, 1978 T. Venclovos, 1986 S. T. Kondroto). Nuo 1958 iš užsienio siųsti leidiniai lietuvių kalba buvo tikrinami Vilniuje. Nuo 1989 pradžios nebekontroliuota dauguma Vagos ir Vyturio leidyklų grožinės literatūros leidinių. 1990 02 26 Lietuvos SSR Ministrų Tarybos nutarimu Glavlito padalinys panaikintas. Glavlito padalinio Lietuvoje viršininkai: V. Procenko (1940–41), A. Malyginas (1945–53), A. Slavinas ir V. Zenkevičius (1953–57), M. Slizevičius (1958–87), A. Brazaitis (1988–89), pavaduotojas – B. Gurvičius (1945–88).
3055