Glãzgo architektūrà
Iki 20 amžiaus
Miesto gatvių tinklas stačiakampis. Sakraliniai pastatai: romaninė gotikinė katedra (1181–1508, kripta ir choras, apie 1258, navos, apie 1300, bokštas, 1430), bažnyčios – Šv. Andriejaus (1756), Šv. Sosto (1794), Šv. Dovydo (dabar Ramshorno, 1826, architektas T. Rickmanas), Šv. Vincento gatvės laisvoji Škotijos (1859), Karalienės kryžiaus (1899, architektas Ch. R. Mackintoshas). 19 a. pastatyta klasicistiniai Prekybos namai (1794, architektas R. Adamas), pirklio W. Cunninghameʼo rūmai (18 a. pabaiga, rekonstruoti 1827, architektas D. Hamiltonas, čia veikė Karališkasis Škotijos bankas, Karališkoji birža, nuo 1996 veikia Glazgo šiuolaikinio meno galerija), Glazgo universiteto (1870, architektas G. G. Scottas) su bokštu (apie 100 m aukščio), miesto savivaldybės (1888, architektas W. Youngas), buvusio Templetono kilimų fabriko (1892, architektas W. Leiperis, renovuotas 2005), miesto muziejaus People’s Palace (1898, inžinierius A. B. MacDonaldas), buvusio Glazgo taupomojo banko (1900, architektas J. J. Burnetas) pastatai.
Mokykla Škotijos gatvėje Glazge (1909, architektas Ch. R. Mackintoshas, dabar muziejus)
20 amžius–21 amžiaus pradžia
20 a.–21 a. pradžios pastatai: Kelvingroveʼo dailės galerija ir muziejus (1901, architektai E. J. Milneris Allenas, J. W. Simpsonas, restauruota 2006), dailės mokykla (1909, architektas Ch. R. Mackintoshas, po 2014 gaisro restauruojama), Škotijos koncertų ir konferencijų centras (dar vadinamas Šarvuočiu, 1997), arena Hydro (2013, abiejų architektas N. Fosteris), Glazgo mokslo centras (2001, architektūrinė bendrovė Building Design Partnership), Upės pakrantės muziejus (2011, architektūrinė bendrovė Zaha Hadid Architects).
Škotijos koncertų ir konferencijų centras (dar vadinamas Šarvuočiu, 1997) ir arena Hydro (2013, abiejų architektas N. Fosteris) Glazge
2271
-Glazgas