glicerolis

gliceròlis, glicernas, 1,2,3‑propantriòlis, HOCH(CH₂OH)₂, paprasčiausias trihidroksilinis alkoholis. Bespalvis, bekvapis, saldus, klampus skystis. Molekulinė masė 92,09. Lydymosi temperatūra 17,9 °C, virimo temperatūra 290 °C, tankis 1126 kg/m³, lūžio rodiklis 1,4740. Tirpsta vandenyje, etanolyje, metanolyje, acetone, netirpsta dietileteryje, benzene, chloroforme. Žemesnėje kaip –100 °C temperatūroje virsta stikliška mase. Higroskopiškas, iš oro sugeria iki 40 % (masės) drėgmės. Tirpina daugelį organinių ir neorganinių junginių. Būdingos visos alkoholių (ir glikolių) savybės. Rūgštinės savybės stipresnės nei monohidroksilių alkoholių. Su šarminiais metalais sudaro gliceratus, su vandenilio bromidu arba vandenilio chloridu – halogenhidrinus, su rūgštimis – gliceridus. Dehidratuojamas virsta akrilaldehidu, oksiduojamas (priklauso nuo sąlygų) – glicerolio aldehidu, glicerolio rūgštimi, tartrono rūgštimi (hidroksipropano dirūgštimi), mezoksalo rūgštimi (oksopropano dirūgštimi), dihidroksiacetonu arba anglies dioksidu ir vandeniu. Iš glicerolio ir riebalų rūgščių esterių sudaryti aliejai ir kiti riebalai. Gaunamas hidrolizuojant riebalus (katalizatoriai – rūgštys, šarmai arba fermentai) arba epichlorhidriną šarminėje terpėje. Kaip šalutinis produktas susidaro gaminant muilą. Glicerolis naudojamas poliesterinėms dervoms, sprogstamosioms medžiagoms (nitrogliceroliui, dinamitui) gaminti, tekstilės, maisto pramonėje, kosmetikoje.