glikogènas, (C6H10O5)n, šakotas polisacharidas, sudarytas iš D‑gliukozės liekanų, sujungtų α1 → 4 glikozidiniu ryšiu ir kas 8–12 liekanų α1 → 6 glikozidiniu ryšiu prijungtų oligosacharidų.
Struktūra panaši į amilopektino, bet glikogeno molekulė labiau šakota, šoninės grandinės trumpesnės. Molekulinė masė 2,5·105–1,5·107, ji priklauso nuo organizmo ir išskyrimo būdo. Žmogaus ir gyvūnų, kai kurių bakterijų, mielių, grybų organizmuose glikogenas yra atsarginė maisto medžiaga ir energijos šaltinis. Kaupiasi kepenyse (gali sudaryti iki 7 % masės) ir raumenyse. Hepatocituose glikogeno randama didelėmis granulėmis. Glikogeno kiekis audiniuose priklauso nuo gliukozės koncentracijos kraujuje. Kai gliukozės padaugėja (pvz., pavalgius), glikogenas sintetinasi iš jos kepenyse. Glikogeno skaidymas prasideda, kai sumažėja gliukozės, veikiant glikogenofosforilazei, susidaręs gliukozės 1‑fosfatas toliau skaidomas vykstant glikolizei. Glikogeno skaidymą aktyvuoja adrenalinas ir gliukagonas.
glikogeno molekulės fragmentas
626