glikolipdai (gr. glykys – saldus + lipos – riebalai), sudėtiniai poliniai lipidai, turintys glikozidiniu ryšiu prisijungusių angliavandenių fragmentų. Yra dvi glikolipidų grupės: gliceroglikolipidai (glicerolio, dviejų riebalų rūgščių ir monosacharido ar oligosacharido junginiai) ir glikosfingolipidai (aminoalkoholio sfingozino, riebalų rūgšties ir monosacharido ar oligosacharido junginiai). Gliceroglikolipidai sudaro apie 40 % chloroplastų membranų masės; iš visų glikolipidų biosferoje jų yra daugiausia. Glikosfingolipidų yra gyvūnų organizme. Pagal angliavandenį skiriamos trys glikosfingolipidų grupės – cerebrozidai, gangliozidai ir globozidai. Cerebrozidų yra mielėse, nervų ląstelių membranose. Gangliozidai įeina į ganglijų sudėtį, jų yra vidaus organuose (pvz., blužnyje). Globozidų heteropolisacharidai sudaryti iš 2–4 monosacharidų, pvz., eritrocitų membranoje randamo laktozilglobozido sudėtyje yra galaktozės ir gliukozės. Veikiami lizosomų fermentų glikosfingolipidai atsinaujina suskildami į sudedamąsias dalis. Esant įgimtai cerebrozidazės stokai (Gaucher liga, cerebrozidozė) ar heksozaminidazės stokai (Tay ir Sachso liga, arba gangliozidozė) lipidai kaupiasi lizosomose, pažeidžiama nervinis audinys, vidaus organai (blužnis, kepenys).
2519