glikoprotenai (gr. glykys – saldus + prōtos – pirmas), sudėtiniai baltymai, turintys kovalentiniu ryšiu prisijungusių oligosacharidų fragmentų. Glikoproteinai yra augaluose, gyvūnuose, nėra bakterijose (išskyrus Halobacterium). Glikoproteinų baltyminė dalis sintetinama šiurkščiajame endoplazminiame tinkle, vėliau baltymas modifikuojamas – prie jo N‑glikozidiniu ryšiu ar O‑glikozidiniu ryšiu prijungiamas heterooligosacharidas. Ląstelėje susidarę glikoproteinai yra organoidų, membranų sudėtinė dalis arba jie sekretuojami į organizmo skysčius. Glikoproteinais yra kai kurie fermentai, hormonai, beveik visi kraujo plazmos baltymai (ceruloplazminas, haptoglobinas, transferinas, antikūnai, komplemento baltymai ir kiti), kraujo grupę lemiantys eritrocito ar gleivių baltymai. Membranų glikoproteinai – integraliniai baltymai – jonų siurbliai, kanalai, permeazės ir kiti; glikoproteinai su gangliozidais sudaro receptorius. Glikoproteinams priklauso keli tūkstančiai baltymų, kurie skiriasi heterooligosacharido dydžiu ir kiekiu. Gleivių baltymuose angliavandeninė dalis nedidelė – disacharidas sudaro 1–4 % masės; kituose glikoproteinuose ši dalis susideda iš 15 ar mažiau monosacharidų, sudaro iki 30 % baltymo masės (eritrocito membranos baltymo glikoforino angliavandeninė dalis sudaro 60 % masės). Heterooligosacharidų (jie dažniausiai šakotos struktūros) sudėtyje yra daug manozės, kitų heksozių, heksozaminų, jų N‑acetilintų darinių, L‑fukozės ir būtinai – sialo rūgščių. Glikoproteinai, kuriuose daug angliavandenių (iki 85–95 % masės), vadinami proteoglikanais (jų angliavandeniai yra glikozaminoglikanai).
2519