glikozaminoglikãnai, mukopolisachardai (lot. mucus – gleivės + polisacharidai), gyvūnų jungiamojo audinio mišrieji rūgštiniai polisacharidai. Sudaryti iš acetilintų heksozaminų (N‑acetilgliukozamino arba N‑acetilgalaktozamino) ir urono (dažniausiai gliukurono arba idurono) rūgščių, kurių susijungusios liekanos sudaro disacharidus, daug kartų pasikartojančius glikozaminoglikanų molekulėse. Glikozaminoglikanai sintetinami iš UDP‑N‑acetilheksozaminų ir UDP‑D‑gliukurono (arba idurono) rūgščių. Daugelis glikozaminoglikanų turi sulfato grupę, kuri prijungiama prie susintetinto polisacharido. Glikozaminoglikanų sintezė vyksta ląstelės endoplazminiame tinkle. Glikozaminoglikanus t. p. sintetina kai kurios bakterijos. Svarbūs organizmo homeostazei kaip struktūriniai komponentai. Heparinas yra antikoaguliantas, kuris, prisijungęs prie antitrombino III, inhibuoja krešulių susidarymą. Hialuronatas yra akies stiklakūnio ir sąnarių sinovinio skysčio komponentas, chondroitino ir keratano sulfatų randama sausgyslėse ir kremzlėse, dermatano sulfato – odoje. Glikozaminoglikanai yra proteoglikanų struktūriniai komponentai. Glikozaminoglikanai skaidomi lizosomose. Glikozaminoglikanų apykaitos sutrikimai sukelia lizosominę ligą glikozaminoglikanozę, arba mukopolisacharidozę, kurios yra įvairių formų. Sergančiųjų ląstelių lizosomose glikozaminoglikanus hidrolizuojantys fermentai yra neaktyvūs, jose kaupiasi chondroitino, keratano, dermatano ir heparano sulfatai.
2014