glúosnis (Salix), gluosninių (Salicaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 350 (kartais nurodoma 600) rūšių. Paplitęs Šiaurės (tik 2 rūšys Pietų) pusrutulyje. Medžiai, krūmai arba pažeme besidriekiantys krūmokšniai. Auga vandens telkinių pakrantėse, pelkėse, miškuose, smėlio kopose.
Lapai paprasti, linijiški, lancetiški, elipsiški. Žiedai redukuoti, sutelkti į žirginius, apdulkinami vabzdžių. Žydi dažniausiai prieš lapų skleidimąsi. Vaisius – dviem sąvaromis atsidaranti dėžutė. Sėklos su baltų plaukų kuokštu, išplatinamos vėjo, neilgai daigios. Lengvai dauginasi vegetatyviškai.
Lietuvoje auga 21 rūšis gluosnių (18 savaiminių, 3 introdukuotos) ir 31 hibridas. Krūmais augantys gluosniai vadinami karklais. Gluosniai greitai auga, bet mediena lengva, minkšta ir greitai pūva, todėl naudojama kaip energetinė žaliava ir celiuliozės gamybai. Vertingi medingieji ankstyvojo medunešio augalai. Kaip dekoratyvinės auginamos baltojo gluosnio (Salix alba), trapiojo gluosnio (Salix fragilis) formos. Smėlynų, upių, kanalų krantams sutvirtinti sodinamas smailialapis gluosnis (Salix acutifolia), pajūrinis karklas (Salix daphnoides), kurie yra dekoratyvūs dėl raudonų šakelių. Blindės (Salix caprea), krantinio gluosnio (Salix triandra), juosvojo karklo (Salix myrsinifolia), pilkojo karklo (Salix cinerea) žievėje gausu tanidų. Turintys salicilo žievės preparatai pasižymi priešuždegiminiu ir antireumatiniu poveikiu. Pynimui naudojamų vytelių gamybai auginamas gluosnis žilvitis (Salix viminalis), purpurinis karklas (Salix purpurea), jų hibridai ir formos.
trapiojo gluosnio šakelė
951
-karklas