gnòstikai (gr. gnōstikos – pažįstantis), religinių sistemų ir sambūrių, siejančių skirtingas religines filosofines mokyklas ir krikščioniškos kilmės judėjimus, grupės nariai. Gnosticizmas buvo paplitęs 1–3 amžiuje Egipte, Palestinoje, Sirijoje, Anatolijoje. Gnostinės pasaulėžiūros atstovus Bažnyčios tėvai vadino gnostikais, nes jie transcendentinę žiniją laikė išsivadavimo priemone. Gnostikų mokymas pagrįstas senovės Egipto mitologija, helenizmo laikotarpio filosofija, dualizmo koncepcija, apokaliptine žydų tradicija, chaldėjų astrologija, bibline mitologija ir, gnostikų teigimu, slaptuoju Jėzaus Kristaus mokymu. Gnostikai aiškino, kad kosmosas nepataisomai blogas, jis yra demiurgo (ne Dievo) kūrinys, atsiradęs iš klaidos arba neišmanymo. Skyrė daug tikrovės lygmenų, abstrakčias filosofijos kategorijas apibrėždavo kaip gyvus mitologinius personažus. Pasak gnostikų, žmogus turi kūną, sielą ir dvasią. Dvasia esanti kūne įkalinta nemirtinga dieviškoji kibirkštis. Ezoterinei žinijai ir Jėzui Kristui padedant išrinktieji galį išsivaduoti iš demiurgo. Gnostikai Bibliją aiškino simboliškai ir alegoriškai, praktikavo žodžių ir atvaizdų magiją, naudojo gematriją, ieškojo slaptųjų būties prasmių, ezoterines doktrinas (kurias esą palikęs Jėzus Kristus) įšventintiesiems perduodavo tik žodžiu.
Gnostikams priskiriamos žydų krikščionių mokyklos – ebionitai, elkesaitai, nazariečiai – ir graikų krikščionių mokyklos – kainitai, setitai, peratikai, ofitai, barbelitai, taip pat Simonas Burtininkas (15–53), Menandras (35–117), Saturninas (90–150), Karpokratas (78–138), Bazilidas (85–145, Aleksandrijoje įkūrė gnostinę mokyklą, skelbėsi tęsiantis slaptąjį Jėzaus Kristaus apaštalų mokymą), Valentinas (110–175, teigė dėstąs slaptąjį šv. Pauliaus mokymą, parašė vadinamąją Tiesos evangeliją), Herakleonas (140–200), Bar Daisanas (154–222). 1945 Nag Chammadi (Egiptas) surasti gnostikų veikalai koptų kalba.
Gnostikai turėjo įtakos vidurinių amžių krikščionybės erezijoms. Bažnyčios tėvai smerkė gnostikų mokymą (Irenėjo Lioniečio veikalas Prieš erezijas / Adversus haereses, Tertulijono – Prieš Markijoną / Adversus Marcionem). Naujajame Testamente perspėjama vengti tariamo pažinimo prieštaringų teiginių (1 Tim 6, 20). Diskusijose su gnostikais dualistiniam Dievo paveikslui buvo priešinamas tikėjimas vieną Dievą Kūrėją, pabrėžiama Jėzaus Kristaus žmogystė ir mirtis ant kryžiaus kaip išganymo priežastis.
L: B. Walker Gnosticism. Its History and Influence Wellingborough 1983; The Nag Hammadi Library San Francisco 1990.
2790