gobtùvas, galvos apdanga. Dėvėtas ištekėjusių moterų ir kartais vyrų. Buvo įvairių formų ir tipų. Lietuvoje moterys gobtuvais gobėsi nuo seno. Vyrai – dažniausiai vyresnio amžiaus pliktelėję didikai – 16 amžiaus pradžioje dėvėjo į turbaną panašų pusrutulio pavidalo virš kaktos surauktą (suraukimo vietoje buvo įsegamas papuošalas) minkšto audeklo gobtuvą. Nuo 16 amžiaus moterys dėvėjo iš plono audeklo siūtus arba megztus gobtuvus; išeidamos iš namų ant jo rišosi nuometą ar skraistę, dėjosi kepurę. Kasdien dėvimi gobtuvai buvo iš balto audeklo, per šventes dėvėti siuvinėti, brangakmeniais puošti (Barboros Radvilaitės kraityje buvo trys auksu siuvinėti ir trys perlais sagstyti) gobtuvai. 17 amžiuje ant gobtuvo (kartais standinto) dažniausiai dėvėta kepurė. 18 amžiuje gobtuvas įgavo kepuraitės pavidalą.
gobtuvas ir kailinė kepurė (16–17 amžių sandūra)