Gòdfridas Buljoniẽtis (Godefroi de Bouillon) apie 1060Boulogne-sur-Mer (?) 1100 07 18Jeruzalė, Jeruzalės karalystės valdovas (1099–1100). Žemutinės Lotaringijos kunigaikštis (1089). Vienas I kryžiaus žygio (1096–99; kryžiaus karai) vadovų. Kryžininkams užėmus Jeruzalę tapo pirmuoju jų įkurtos krikščioniškos valstybės Palestinoje valdovu. Atsisakęs karūnos, titulavosi Šv. Karsto gynėju (Advocatus Sancti Sepulchri), Jeruzalės patriarcho Daimberto vasalu (todėl vėliau dėl Jeruzalės karalystės valdymo kilo pasauliečių ir dvasininkų kova). Sudarė paliaubas su musulmonų miestais Akko, Aškelonu ir Cesarėja. 1099 08 12 jo vadovaujami kryžininkai prie Aškelono sumušė Egipto kariuomenę. Godfridui Buljoniečiui mirus Jeruzalės karalystės valdovu tapo jo brolis Bolduinas I. Vidurinių amžių legendų apie gerąjį krikščionių kunigaikštį veikėjas.
Karalius Godfridas Buljonietis (rankraštinio herbyno Livro do Armeiro-Mor, 1509, iliuminacija, dailininkas João do Cró, Torre do Tombo nacionalinis archyvas Lisabonoje)
2271