gòjus (hebr. gōy – žmonės, tauta), judaizme – žmogus, išpažįstantis kitą religiją. Talmude pateikti įstatymai, reglamentuojantys žydų elgesį su nejudėjais (vedybas, kontraktus, ritualinį švarumą ir nešvarumą, prozelitizmą, bylas ir kita). Gojus, atlikęs pasiruošimą ir specialias apeigas, tampa judėjumi.
565