golèmas (hebr. gōlem – beformė masė), būtybė, sukurta maginiu būdu. Biblijoje hebrajiškai žodis pavartotas kartą (Ps 139, 16). Judaizme idėją apie golemą įtvirtino vidurinių amžių Prancūzijos ir Vokietijos žydų mistikai. Egzistavo pasakojimai, kad naudojantis Kūrimo knyga (vienas žydų mistinių tekstų, kai kuriuose žydų sluoksniuose Prancūzijoje ir Vokietijoje viduriniais amžiais naudotas kaip magijos vadovas) buvo sukurta keletas golemų, bet vėliau tam dažniausiai teikta tik simbolinė reikšmė. Golemo kūrimas liudijąs ekstazinę patirtį, leidžiąs nustatyti pasiektą mistinių spekuliacijų lygmenį. 13–14 a. tarp aškenazių buvo paplitęs tikėjimas, kad jų lyderiai galį sukurti realų golemą. Tikėta, kad jam galima suteikti įvairius pavidalus (žmogaus, gyvūno ir kitus), jis veikiąs kaip pagalbininkas, bet negali kalbėti, kartais tampa priešišku savo kūrėjui. Elezieras ben Jehuda Vormsietis (1165–1230) knygoje Paslapčių paslaptis pirmasis aprašė mistinį ritualą ir žodines formules, reikalingas kuriant golemą. Legendos apie golemą kuriamos nuo maždaug 15 amžiaus; geriausiai žinoma apie rabino Jehudos Levi ben Becalelio, gyvenusio 16–17 a. Prahoje, sukurtą golemą, jos siužetai naudoti 20 a. literatūros (G. Winklerio romanas Prahos golemas / Golems of Prague 1988), muzikos (E. d’Albert’o opera Galemas, pastatyta 1926), scenos kūriniuose.
Vilniaus Gaonas (ben Šlomo Zalmanas Elijahu) teigė vaikystėje bandęs sukurti golemą, bet patyręs viziją, kurioje jam buvo uždrausta tai daryti.
565