gómurio skeltùmas (palatoschisis), apsigimimas, gomurio vystymosi yda. Dažniausia tai gomurio plyšys tarp burnos ir nosies ertmės. Dažnai kartu būna lūpos nesuaugimas. Gomurio skeltumas vienas arba kartu su lūpos nesuaugimu pasitaiko 1 iš 1000 gimusiųjų: iš jų apie 20 % būna tik lūpos nesuaugimas, apie 50 % – lūpos ir gomurio (dažniau berniukams), apie 30 % – tik gomurio (dažniau mergaitėms). Būna vienpusis ar abipusis, gali apimti tik minkštąjį gomurį ar kartu ir kietąjį, taip pat kartu pasitaiko nepakankamai susiformavęs apatinis žandikaulis, kartais būna tik dvigubas liežuvėlis. Šio apsigimimo priežastys įvairios. Aprašyta paveldimų gomurio skeltumo atvejų: jei šeimoje yra gimusiųjų su gomurio skeltumu, rizika, kad tokioje šeimoje gimęs vaikas jį turės apie 10 %, jei yra autosominis dominuojantysis paveldėjimas, rizika padidėja iki 50 %. Gomurio skeltumas būdingas daugiau kaip 400 įgimtų klinikinių sindromų. Gomurio formavimosi laikotarpiu motinos alkoholizmas, fenitoino, vitamino A, narkotikų vartojimas, vaisių žalojantys mechaniniai smūgiai didina riziką, kad vaikas turės gomurio skeltumą. Naujagimiui būdingi anatominiai ar išvaizdos ypatumai, čiulpimo, rijimo sutrikimai, maistas gali tekėti pro nosį. Tokie vaikai pradeda vėliau kalbėti, dažniausia pro nosį (rinoglosija), neaiškiai taria garsus. Dažna gomurio skeltumo komplikacija yra kvėpavimo takų, vidurinės ausies uždegimas. Kūdikiai, turintys gomurio skeltumą, operuojami dažniausia apie 18 mėnesių amžiaus, neretai prireikia kelių operacijų.
2271