Goncourt’ų premija

Goncourt’ų premija (Gonkrų prèmija), viena svarbiausių Prancūzijos literatūrinių premijų. Kasmet už geriausią prozos kūrinį, parašytą prancūzų kalba ir išleisą Frankofonijos valstybėje, skiria Goncourtʼų akademija (įsteigta 1896). Pradėta teikti 1903 pagal E. de Goncourt’o testamentą iš brolių E. ir J. de Goncourt’ų palikimo. Premijos komisiją sudaro 10 Goncourtʼų akademijos narių, jie savo pareigas atieka iki mirties arba iki atsistatydinimo. Pagal nuostatus, premija gali būti teikiama autoriui tik 1 kartą. Išimtimi tapo R. Gary, kuris premiją gavo du kartus (antrą kartą – už romaną, išleistą slapyvardžiu Émile Ajar). 1944 pirmą kartą premija paskirta moteriai (E. Triolet). Šią premiją yra gavę M. Arland’as, A. Malraux, M. Druonas, S. de Beauvoir, A. Lanoux, M. Tournier, P. Lainé, P. Modiano, P. Rambaud ir kiti.

Goncourt’ų akademijos nariai, nuo centro pagal laikrodžio rodyklę: Michelis Tournier, Francoise Mallet-Joris, Jorge Semprúnas, Robertʼas Sabatier, Francois Nourissier, Francoise Chandernagor, Danielius Boulanger, André Stilis, Didier Decoinas, Edmondeʼas Charles-Roux.

de Goncourt. Edmond’as ir Jules’is de Goncourt’ai (dailininko P. Gavarni litografija, 1853)

1

510