Gonzagų Šv. Jurgio pilis Mantujoje (1395–1406)
Gonzaga (Goncãgos), italų didikų giminė. Vardas nuo Gonzagos pilies, kuri yra pusiaukelėje tarp Mantujos ir Reggio nell’Emilia. 12 a. gvelfų šalininkai Gonzagos valdė feodus prie Mantujos. Mantujoje iškilo remdami Bonacolsi giminę, kurią 1328 nuvertė ir suartėjo su gibelinais. 1328–1707 valdė Mantują (1403–07 ir 1433–1530 kaip markizai, vėliau kaip kunigaikščiai), 1536–1707 – Monferrato (Pjemontas; iki 1574 kaip markizai, nuo 1575 kaip kunigaikščiai). 16 a. atsiskyrė Gonzagų Nevers’o (Prancūzijos Burgundijos–Franche–Comte regionas) kunigaikščių linija. 1627 išmirus pagrindinei giminės šakai kilo Mantujos palikimo karas (1628–31; Trisdešimties metų karo, 1618–48, sudėtinė dalis), po kurio kunigaikštystė atiteko Nevers’o Gonzagų linijai. Kita Gonzagų atšaka 1539–1621 buvo Guastallos grafai, 1621–1746 – kunigaikščiai.
Iš Gonzagų kilo šv. Aloyzas Gonzaga, dešimt kardinolų, dvylika vyskupų. Gonzagų palikuonės ištekėjo už Šventosios Romos imperijos imperatorių (Eleonora Gonzaga,1598–1655, – už Ferdinando II ir Eleonora Gonzaga‑Nevers, 1630–86,– už Ferdinando III). Marija Luiza Gonzaga‑Nevers (1611–67) buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos, po jo mirties – jo brolio Jono Kazimiero žmona.
Lenkijos karalienės Marijos Luizos Gonzagos‑Nevers portretas (aliejus, 1646, dailininkas Justusas van Egmontas; Versalio rūmai)
Francesco Gonzaga (aliejus, apie 1461, dailininkas A. Montegna, Nacionalinis muziejus ir Capodimontės galerija Neapolyje)
2271