gõrčius (rus. garnec), indas grūdams, miltams laikyti. Buvo mediniai ir pinti. Seniausi gorčiai – išskobti iš medžio gabalo su įstatomu iš lentelės padarytu dugnu ir tiesia rankena viršuje ar lenkta šone. Panašias rankenas turėjo ir iš šulelių daryti, aptraukti dviem lazdyno, ievos ar geležiniais lankeliais. Skobtieji į viršų paprastai platėja, šuleliniai siaurėja. Mediniai, dažniausiai skobti, gorčiai puošti raižytais geometriniais, augaliniais ar gyvūniniais raštais. Medinių gorčių aukštis (be rankenos) 16–29 centimetrai. Pintieji gorčiai buvo pinami iš šiaudų grįžčių, medžio šaknelių, vytelių ir perpinti lazdyno ar karklo plėšomis, kartais šone turėjo rankeną; šių gorčių aukštis 12–16 centimetrų. Gorčius iki 20 amžiaus vidurio naudojo Lietuvos valstiečiai.
gorčius (Senovė, Varėnos rajonas)
pintas gorčius
iš šulelių padarytas gorčius
2691