Gòrdijas (gr. Gordion, lot. Gordium), senovės miestas Vidurio Turkijoje, Anatolijos plokščiakalnyje, prie Sakarijos upės, 80 km į pietvakarius nuo Ankaros, prie dabartinio Yassi Hüyüko.
Gyvenvietė Gordijo vietoje gyvavo nuo trečio tūkstantmečio prieš Kristų pabaigos. Nuo 8 a. pr. Kr. Frigijos sostinė; miestas pavadintas pirmojo Frigijos valdovo Mido (valdė 738–696 pr. Kr.) tėvo Gordijo garbei. Klestėjo 725–675 prieš Kristų. Sugriautas 7 a. pr. Kr. Frigiją puldinėjančių kimerų. 6 a. pr. Kr. Lidijai pajungus Frigiją Gordijas atstatytas, valdant persams (nuo 546 pr. Kr.) vėl suklestėjo dėl prie jo einančio vadinamojo Karališkojo kelio, kuris jungė Persijos sostines. 333 pr. Kr. užimtas Aleksandro Makedoniečio, kuris, pasak legendos, užuot atnarpliojęs Dzeuso šventykloje esantį Gordijo mazgą (jį atnarpliojęs žmogus esą turėjęs tapti pasaulio valdovu), perkirto jį kardu. Prekybos keliams nusidriekus labiau į pietus Gordijas prarado reikšmę ir ilgainiui sunyko. Nuo 20 a. vidurio jį tiria archeologai. Rasta 8–5 a. pr. Kr. statinių (tarp jų – miesto vartai su bokštais, megaronai) liekanų.
Gordijo statinių liekanos
Aleksandras perkerta Gordijo mazgą (aliejus, 1767, dailininkas Jeanas-Simonas Berthélemy, Nacionalinė dailės mokykla Paryžiuje)
-Yassi Hüyük; -Gordijo mazgas; -Gordijaus mazgas